A+
Beta

Dinaburgo pilies griuvėsiai ir pilies maketas

Išlikę XIII a. Livonijos ordino magistro Ernesto fon Racburgo statytos pilies griuvėsiai, ant piliakalnio pastatytas mūrinis šios pilies maketas, o šalia esančiame muziejuje veikia istorijos ekspozicija. Visa tai rasite „Dauguvos vingių" gamtos parke.

Dinaburgas pils makets
  • Dinaburgas pils makets
Dinaburgas pils makets
  • Dinaburgas pils makets
Dinaburgas pils makets
  • Dinaburgas pils makets

Dinaburgo pilį kaip prieš Lietuvą atgręžta pasienio tvirtovę ant Naujenės piliakalnio 1277 m. pastatė Livonijos ordino magistras Ernestas fon Racburgas. Pastačius pilį, jau kitąmet (1278 m.) ją apsupo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Traidenio vadovaujama lietuvių kariuomenė. XIII a. latgalių gyvenama teritorija apėmė ir pietrytinę dabartinės Latgalos dalį, 1264 m. tapusią ordino valda.

Kairiajame Dauguvos krante sėlių apgyvendinti kraštai driekėsi iki Naujenės, kuri, nors ir būdama dešiniajame Dauguvos krante, 1259 m. dokumente minima kaip ryčiausias sėlių žemių ribų taškas. Prie Naujenės būta vienos iš trijų pagrindinių persikėlimo per Dauguvą vietų (kitos dvi – ties Sėlpiliu ir Duolės sala), kuriomis lietuviai naudojosi braudamiesi į Vidžemę. Šiame taške – prie Lietuvos sienos – Livonijos ordinas ir pasistatydino Dinaburgo pilį.

Tai liudija ir 1413 m. Žilbero de Lanua kelionės aprašymas: „Nuo Kuoknesės su visom savo rogėm keliavau lybių upe (Dauguva) aukštyn ir atsidūriau prie Livonijos ponų pilies, vadinamos Daugpiliu – paskutinės pilies, jiems priklausančios Lietuvos pasienyje.“ 1888 m. piliakalnyje buvo atlikti pirmieji kasinėjimai, kuriems vadovavo V. Neimanas. Jų metu buvo atidengti po 7-9 pėdų griuvėsių ir nuolaužų sluoksniu atrasti senieji pilies pamatai.

Kadangi nuo 1811 iki 1829 m. pilies griuvėsiai buvo intensyviai naudojami kaip statybinė medžiaga, pirmųjų kasinėjimų metu viršutinė pilies sienų dalis jau buvo visiškai sunaikinta – išlupti akmenys ir plytos buvo išgabenti į Daugpilį ir panaudoti naujos tvirtovės statybai. Nors pilis ir buvo negailestingai nuniokota, kasinėjant griuvėsius pavyko aptikti pakankamai medžiagos, leidusios nustatyti pilies matmenis ir susidaryti supratimą apie jos įrangą.

Didžiausias pilies pastato ilgis buvo apie 59 m, didžiausias plotis (vakarinėje dalyje) – apie 26 m. Pilies statybai buvo naudojamos labai stambios plytos ( 30 x 14 x 10 cm), lauko rieduliai (daugiausia pamatams) ir kalkakmenio plokštės. Įėjimas į Dinaburgo pilį buvo įrengtas rytinėje pusėje, jis vedė per du priešpilius, kuriuos juosė lauko riedulių mūrai ir grioviai.

Užtvenkti grioviai prisipildydavo vandens ir tapdavo sunkiai forsuojami. Į pilį buvo patenkama pakeliamuoju tiltu pro vartus, kuriuos saugojo specialūs bokštai – torundai. Manoma, kad seniausias (rytinis) pilies sparnas pastatytas dar Ernesto fon Racburgo laikais, o šiaurinis ir vakarinis sparnai greičiausiai iškilo atstatant pilį apie 1313 m. magistro Gerhardo von Jorko ir 1347 m. 4 bokštus pastačiusio magistro Gosvino von Herikės laikais. Kasinėjimų metu tiksliai nustatytos tik 2 bokštų vietos – PR ir PV kampuose.

Neatmetama galimybė, kad magistro Gosvino fon Herikės laikais priešpiliai buvo įtvirtinti bokštiniais statiniais. Pilies rytiniame sparne būta trijų rūsių. Pilies įėjimo dalies antrajame aukšte buvo įrengta pilies koplyčia, dekoruota spalvotomis profiliuotomis skliautų briaunomis, durų ir langų apvadais. Šiauriniame sparne prie koplyčios šliejosi kapitulos salė, į vakarus nuo jos – remetras (susirinkimų salė ir valgomasis). Vakariniame sparne (Dauguvos pusėje) galėjo būti komtūro gyvenamosios patalpos.

Be išvardytų patalpų pilyje dar buvo virtuvė, sandėliai, šildomos patalpos ir ordino brolių dormitoriumas (miegamasis). Pietinėje pilies dalyje būta erdvaus kiemo. Visą pilies pastatų kompleksą juosė stora mūrinė siena, prie kurios pietinėje kiemo pusėje šliejosi nenustatytos paskirties siauras medinis statinys arba atraminė brustvero dalis.

 
55.909290, 26.725273
  • Kalbos: 
    • Angliškai
    • Latviškai
    • Rusiškai
Pakeista informacija: 12.08.2014