A+
Beta

Latvijos Nacionalinė opera

Latvijoje galima pasižiūrėti aukšto lygio operos ir baleto spektaklių. .Latvija turi ir savo Baltuosius rūmus. Taip latviai vadina didingą pastatą, įsikūrusį Aspazijos bulvare greta vaizdingo miesto kanalo. Ten jau daugiau nei 90 metų dirba Nacionalinės operos ir baleto trupės – pripažinti pasaulinio kultūros lygio kolektyvai, išugdę ne vieną garsų menininką.

Latvijas Nacionālā opera
  • Latvijas Nacionālā opera
Latvijas Nacionālā opera
  • Latvijas Nacionālā opera
Latvijas Nacionālā opera
  • Latvijas Nacionālā opera
Latvijas Nacionālā opera
  • Latvijas Nacionālā opera
Latvijas Nacionālā opera
  • Latvijas Nacionālā opera
Latvijas Nacionālā opera
  • Latvijas Nacionālā opera
Latvijas Nacionālā opera
  • Latvijas Nacionālā opera
Latvijas Nacionālā opera
  • Latvijas Nacionālā opera

Latvijos Nacionalinės operos scena tapo savotišku tramplinu pasaulinę šlovę pelniusiems menininkams – garsiajam lyriniam koloratūriniam sopranui Inesei Galantei, mecosopranui Elinai Garančai, sopranams Ingai Kalnai, Kristinei Opolais, Maijai Kovalevskai, tenorui Aleksandrui Antonenko, bosui – baritonui Egilui Siliniui, baleto primarijams Michailui Baryšnikovui, Mariui Liepai ir Aleksandrui Godunovui.

Per vieną sezoną LNO parodo beveik 200 spektaklių, parengia vidutiniškai 6 naujus pastatymus. Pagrindinį Operos repertuarą sudaro auksinė operos klasika, kurios pastatymai neretai virsta stebinančiais ir drąsiais ilgalaikiais projektais – pavyzdžiui, Richardo Vagnerio tetralogijos pastatymai.

Garsūs menininkai

Nuo 1996 m. Latvijos Nacionalinės operos direktoriumi dirba Andrejus Žagaras (Andrejs Žagars); jis yra ir kelių pastatymų režisierius. Be to, Andrejaus Žagaro dėka LNO pastatymuose dalyvauja žymūs nūdienos menininkai iš garsiausių pasaulio scenų, pavyzdžiui, dirigentai Marisas Jansonas, Mstislavas Rostropovičius, Tadeušas Voicehovskis, Džulianas Reinoldsas, Modestas Pitrėnas.

LNO operos ir baleto ansambliai  aktyviai gastroliuoja – jie yra pasirodę daugelyje Europos Sąjungos šalių, taip pat Honkonge, Taivane, Izraelyje, Rusijoje. LNO operos trupė yra dalyvavusi keliuose Europos festivaliuose – kelis kartus operos festivalyje Dalhaloje (Švedija), Savonlinoje (Suomija) ir Vysbadene (Vokietija).

Operos pradžia

Operinių pasirodymų pradžia Latvijoje galima laikyti XVIII a., kai Kuržemės hercogystėje įvyko pirmieji muzikiniai spektakliai, o Rygoje pasirodė pirmosios keliaujančios operos. 1782 m. atidarytas Miesto vokiečių teatras (dabartinė LNO), jame vyko ir dramos teatro, ir operos bei baleto spektakliai.

Latvių opera gimė 1912 m., kai, vadovaujant kompozitoriui Pavului Jurjanui, buvo įkurta Latvių opera. 1919 m. sausio 23 d. žiūrovai išvydo pirmąją pastatymą – Richardo Vagnerio „Skrajojantį olandą”.

Latvijos Nacionalinės operos baleto trupės istorija susijusi su geriausiomis rusų klasikinio baleto tradicijomis. XIX a. pradžioje rygiečius baleto menu sužavėjo garsiausi tų laikų Europos šokėjai – Peterburgo Imperatoriškųjų rūmų teatro primarijus ir baletmeisteris, buvęs Paryžiaus Operos primarijus Lui Diuponas, Vienos teatro primabalerina Katarina Laner, baleto šokėjas ir baletmeisteris Mariusas Petipa.

Trečiajame dešimtmetyje Rygos baletui vadovavo balerina Aleksandra Fiodorova, legendinės Fokinų šeimos atstovė, aktyviai bendradarbiavusi su savo sūnumi Levu Fokinu. Ketvirtojo dešimtmečio pradžioje estafetę iš jos perėmė garsiosios Diagilevo trupės šokėjas Anatolas Viltzakas.
Nuo 1993 m. Latvijos Nacionalinės operos baleto trupei vadovauja Aivaras Leimanis. Šiandien LNO trupės repertuaro pagrindą sudaro klasikinio baleto perlai – „Žizel”, „Gulbių ežeras”, „Spragtukas”, „Don Kichotas” bei žymiausi vadinamojo modernaus baleto darbai „Romeo ir Džuljeta”, „Kopelija”, „Bachčisarajaus fontanai”, „Skaidrus upelis” ir subtilioji Boriso Eifmano „Ana Karenina”.

Architektūros paminklas

LNO pastatas – architektūros paminklas, kaip teatras statytas pagal Peterburgo Menų akademijos profesoriaus L. Bonšteto projektą (1860-1863). Tai buvo pirmasis tų laikų visuomenei atviras pastatas su keturiais išoriniais fasadais.

Operos eksterjeras išsiskiria klasicizmo stiliumi, prabangiame interjere atsiskleidžia įvairių stilių, tokių kaip renesansas, barokas, klasicizmas bei ampyras, savybės. Meniniu požiūriu viena pilnavertiškiausių patalpų – žiūrovų salė, kurioje yra 1240 sėdimų ir 150 stovimų vietų.

Užsirašyti į ekskursijas galima telefonu +371 67073820 arba el.paštu: education@opera.lv

 
56.944603, 24.032085
  • Adresas: 
    Aspazijas bulvāris 3, Rīga, LV-1050
  • E-paštas: 
  • Telefonas: 
    +371 67073777
  • Interneto svetainė: 
  • Faksas: 
    +371 67228930
  • Kalbos: 
    • Angliškai
    • Latviškai
    • Rusiškai
  • Įėjimo mokestis: 
    Kainos
  • Mokėjimo būdai: 
    • Banko pavedimu
    • Kreditinė kortelė
    • Skaidrūs pinigai
Paslaugos: 
  • Gido paslaugos
  • Maitinimas
  • Tematiniai renginiai
Pasiūlymai: 
  • Patogus žmonėms su judėjimo negalia
  • Tualetas
Pakeista informacija: 13.06.2014