A+
Beta

Lyksnos Romos katalikų bažnyčia (1913)

Lyksnos Romos katalikų parapijos Švenčiausiosios Jėzaus širdies bažnyčios statyba buvo baigta 1913 m. Lyksnos Romos katalikų bažnyčia yra neogotikinio stiliaus, jos siluetas yra ryškiausia Dauguvos slėnio panoramos dominantė Kuošo ežero apylinkėse.

Līksnas katoļu baznīca
  • Līksnas katoļu baznīca
  • Lyksnos katalikų bažnyčia
Līksnas katoļu baznīca
  • Līksnas katoļu baznīca
Līksnas katoļu baznīca
  • Līksnas katoļu baznīca
Līksnas katoļu baznīca
  • Līksnas katoļu baznīca

Lyksnos bažnyčios istorija yra glaudžiai susijusi su jėzuitų ordino veikla. Kai 1621 m. švedai užėmė Rygą, jie išvijo jėzuitus. Prieglobstį jiems suteikė Ilūkstės baronas Bėrtulis Zybergas, turėjęs plačias valdas: Ilūkstę, Dvietę, Pilskalnę, Dunavą, Rubenius, Bebrenę, Sventę, Lyksną, Nycgalę ir Kirupę. Čia – abipus Dauguvos – jėzuitai stengėsi sustiprinti katalikybę. Lyksnoje ilgą laiką veikė jėzuitų misija, iš pradžių pavaldi Ilūkstės, o vėliau – Daugpilio rezidencijai. Nuo 1635 m. Ilūkstėje mirus paskutiniam liuteronų kunigui, jėzuitų veikla Zybergo valdose suintensyvėjo. Grafo Zybergo sūnus Janis Ilūkstės bažnyčią atidavė katalikams ir ją pavedė jėzuitų globai.

Lenkijos karalius Vladislovas IV bažnyčią visiems laikams atidavė katalikams. 1771 – 1722 m. jėzuitų ordino Lietuvos provincijos narių sąraše minima, kad ypatingai veiklus Lyksnoje buvo tėvas Mykolas Butovičius. Čia jis darbavosi 17 metų. 1783 m. įsteigus Mogiliovo arkivyskupiją, jos pirmasis arkivyskupas S. Siestžencevičius Lyksnoje įsteigė Daugpilio (Žemutinio) dekanato rezidenciją. Tuomet ir baigėsi jėzuitų veikla Lyksnoje – ją savo globon perėmė pasauliečiai kunigai. Kai kurie Lyksnos dekanai buvo itin pasižymėję ir garsūs asmenys. Nuo 1826 iki 1856 m. Lyksnoje gyveno kanauninkas Tomas Kosakovskis, išleidęs ne vieną knygą latvių kalba.

Vėliau jo darbą tęsė dekanas Tomas Kopecas. Itin didelės pagarbos nusipelnė Lyksnos kunigas (vėliau – arkivyskupas) A. Springovičius (1905 – 1918). Pirmoji bažnyčia Lyksnoje buvo pastatyta 1748 m. Lyksnos dvaro rūmų kieme. Ją pastatė rūmų savininkai Ludingshauzenai-Volfai. Iš kokios medžiagos buvo pastatyta bažnyčia, nežinoma. Iki mūsų dienų ji neišliko. Pirmoji Lyksnos parapijos bažnyčia buvo pastatyta 1798 m. grafo Pliaterio-Zybergo lėšomis. Jos būta plytinės. 1819 m Šventosios Šeimos garbei ją konsekravo vyskupas Valerijonas Kamionka. Sprendžiant iš nuotraukų, bažnyčios būta gana didelės, dvibokštės, baroko stiliaus. Ją pastačius, rūmų kieme esanti bažnyčia buvo pervadinta koplyčia. Nuo 1909 iki 1913 m. kunigas (vėliau – arkivyskupas) A. Springovičius Lyksnoje pastatė naują mūrinę bažnyčią.

Lyksnos bažnyčios fasade įamžinti jos pastatymo metai – „1912“. Bažnyčia yra plytinis neogotikinio stiliaus statinys, ji pastatyta arčiau Rygos – Daugpilio plento nei senoji bažnyčia. Pastačius šią bažnyčią, senoji mūrinė bažnyčia buvo nugriauta, o iš jos medžiagų pastatyta didelė dviaukštė klebonija. Bažnyčios statybos darbams lėšas aukojo parapijiečiai ir dvarininkas. Pirmojo pasaulinio karo metu bažnyčia nukentėjo per artilerijos apšaudymą. 1915 m. spalio 15 d. Lyksnos bažnyčią pirmą kartą apšaudė lengvoji vokiečių artilerija – tuomet buvo padaryta tik nežymi žala. Gruodžio mėnesį vokiečiai bažnyčią apšaudė sunkiąja artilerija. Bažnyčią kliudę šeši sviediniai ją gana smarkiai nuniokojo: trijose vietose buvo pramušta siena, įgriuvo skliautas. 1916 m. vasario 9 d. bažnyčią apšaudžius iš 8 colių pabūklų, buvo apgriautas vienas bokštas ir dalis presbiterijos, įtrūko šoninės sienos. Po karo trečiajame dešimtmetyje bažnyčia buvo suremontuota. Bažnyčia pastatyta iš Lenkijoje pirktų raudonų plytų. Stogas ir bokštai dengti cinkuota skarda. Trinavė neogotikinė Lyksnos bažnyčia yra 30 m ilgio ir 17 m pločio statinys, jos grindys klotos plytelėmis. Abipus įėjimo stovi du simetriški bokštai, o trečias, mažesnis, iškilęs virš presbiterijos. Šis bokštelis subalansuoja pastato architektoniką. Bokštuose yra trys varpai: 1 – 609 kg, 2 – 124 kg, 3 – 62 kg. Bažnyčios priekinėje dalyje virš durų įrengtas didelis langas, už kurio matyti Jėzaus Širdies statula. Bažnyčios grindys išklotos cementinėmis plytelėmis, o lubos perdengtos mūriniais skliautais, kurie remiasi į 5 piliorių poras, dalijančias bažnyčią į tris navas. Sienos baltintos kalkėmis, kryžminių skliautų briaunose ir kertinėse jungtyse paliktos raudonos plytos.

Bažnyčioje yra trys ąžuoliniai gotikinio stiliaus altoriai, ąžuolinė sakykla, kryžiaus kelio paveikslus puošia gipsiniai rėmai. Didžiajame altoriuje – Jėzaus Širdies statula su šventųjų paveikslais šonuose. Švenčiausiosios Jėzaus Širdies garbei pašvęsta ir pati Lyksnos bažnyčia. Dešiniojoje pusėje įrengtas šventojo Juozapo altorius su šventojo Antano paveikslu viršuje, o kairiojoje – šventojo Pranciškaus Asyžiečio altorius. Presbiterijos šonuose stovi gipsinės šventojo Antano ir šventosios Teresės statulos. Presbiteriją nuo bažnyčios skiria geležinis Dievo stalas. Abiejose presbiterijos pusėse yra didelės zakristijos. Kairiajame šone įrengtos durys, dešiniajame – Lurdo Dievo motinos koplyčia su altoriumi. Abiejose bažnyčios pusėse yra penki dideli šoniniai langai be vitražų. Presbiterijos langai mažesni, todėl joje tvyro prieblanda. Erdvioje choro dalyje įrengti dideli kunigo J. Kalnišo klebonavimo laikotarpiu įsigyti vargonai.

Sakoma, kad šie vargonai labai gražiai skamba. Bažnyčioje yra visas būtinas liturginis inventorius. Bažnyčios šventorių puošia didelis sodas, jį juosia aukšta raudonų plytų mūro tvora, pastatyta klebono J. Kalnišo. Šventoriuje palaidotas klebonas Povilas Vaičulionis (1867 – 1929). Nugriautos bažnyčios vietoje jos atminimui maždaug 1,5 km nuo naujosios bažnyčios pastatyta mūrinė koplyčia. Dabar ji yra itin prastos būklės. Lyksnos bažnyčia paskutinį kartą dažyta 1964 m. aliejiniais dažais, tuomet buvo išbaltintos ir jos lubos. Bažnyčioje yra elektra, bet šildymas įrengtas tik zakristijoje. Ilgainiui paaiškėjo, kad bažnyčia buvo sumūryta iš nekokybiškų plytų. Plytoms pradėjus irti, 1939 m. klebonas J. Kalnišas jas pradėjo keisti naujomis.

Darbo būta milžiniško – klebonas pakeitė net apie 60 000 plytų. Kadangi J. Kalnišas Lyksnoje darbavosi beveik 20 metų, jo triūsą deramai įvertino arkivyskupas A. Springovičius. „Mudu pastatėme Lyksnos bažnyčią“, – šie arkivyskupo žodžiai nė kiek neperdėti. Kleboną J. Kalnišą paskyrus Dagdos dekanu, Lyksnos klebonu tapo Pėleris Vaivodas. Iš Lyksnos parapijos kilę kunigai vyskupas E. Ropas, prelatas A. Novickis, K. Skrinda, B. Skrinda ir A. Ivbulis. Lyksnos parapijos kapinėse palaidotas Tomas Kosakovskis (1798 – 1856).

 
55.987629, 26.403580
  • Adresas: 
    Daugavpils rajonas, Līksna apylinkė, Līksna
  • Mobilusis telefonas: 
    +371 26493629
  • Interneto svetainė: 
Paslaugos: 
  • Gido paslaugos
Pasiūlymai: 
  • Nemokama stovėjimo aikštelė
Papildoma informacija: 
Pakeista informacija: 19.09.2013