Mežuotnės rūmai

Tolimoje praeityje Mežuotnė buvo senovės žiemgalių įtvirtinimų vieta, o Mežuotnės dvaro istorijos pradžia atsekama hercogo Jokūbo laikais – XVII a. viduryje.

1795 m. Rusijos carienė Jekaterina II Mežuotnės dvarą atidavė valdyti iki gyvos galvos savo vaikaičių auklei Šarlotei fon Lyvenai. Po poros metų caras Pavelas I Mežuotnės dvarą nuosavybės teise atidavė Lyvenų šeimai, o vaikų auklei suteikė grafienės titulą.

Dabartinių Mežuotnės rūmų pastatas buvo pastatytas 1797-1802 m. pagal italų architekto Džakomo Kvarengio projektą. 1920 m. agrarinės reformos metu Lyvenams praradus nuosavybės teisę į Mežuotnės rūmus, joje buvo įkurta žemės ūkio mokykla. II pasaulinio karo metu rūmų pastatai buvo apgriauti. Nuo pražūties rūmus išgelbėjo Mežuotnės selekcijos ir bandymų stotis, pradėjusi restauravimo darbus.

Mežuotnės pasididžiavimas – anglų stiliaus kraštovaizdžio parkas, kurio pagrindas – natūralus grožis. Parkas sudarytas iš trijų dalių – paradinio kiemo, vasaros parko ir žiemos parko. Parko viduryje yra natūrali griova, skirianti vasaros ir žiemos parkus. Vienas iš pagrindinių takų veda palei upę, kur atsiveria nuostabūs paupio vaizdai. Kitas takas vingiuoja rytine parko puse, jo viduryje yra nedidelė kalvelė, optiškai praplečianti parką.

Dabar Mežuotnės rūmuose įrengtas viešbutis su patalpomis konferencijoms, pokyliams ir vestuvėms, siūlomos įvairios vestuvinės paslaugos.