A+
Beta

Bažnyčios Rygoje

Senosios Rygos bažnyčių bokštų viršūnės yra vienas iš gražiausių Rygos simbolių. Rygos centre vienas šalia kito iškilę seni maldos namai, kurie amžiams bėgant priklausė tiek katalikų, tiek protestantų parapijoms. Neatskiriama Rygos dalis yra ir stačiatikių bei sentikių katedrų ir maldos namų paauksuoti "svogūnai", ir Peitavos gatvėje esanti sinagoga – vienas iš sostinės jugendo stiliaus architektūros perlų.

Rygoje savus maldos namus turi baptistų, metodistų, septintosios dienos adventistų, naujoji apaštalų ir kitos bažnyčios. Vieni iš naujausių maldos namų Rygoje yra Armėnų Apaštalinės bažnyčios parapijinė bažnyčia Kojusalas gatvėje.

Rygos Katedra

Pačių seniausių ir arčiausiai Dauguvos krantinės esančių Rygos Katedros, Šv. Petro, Šv. Jono ir Šv. Jokūbo bažnyčių bokštų smailes puošia ne kryžius, o gaidys. Pagal krikščionių tradiciją gaidys budriai saugo nuo viso, kas bloga, ir savo rytine giesme sugeba nubaidyti nelabąjį. Bokšto viršūnėje tupintys gaidžiai turėjo ir praktinę paskirtį – tai vėjarodžiai, reguliuojantis Rygos uostamiesčio, kuriame sustodavo daug burlaivių, gyvenimo ritmą.
Svarbiausia Rygos bažnyčia yra Rygos Katedra. Tai yra Latvijos evangelikų liuteronų bažnyčios arkivyskupo katedra ir viena iš garsiausių koncertų salių pasaulyje. Kertinis katedros akmuo iškilmingos ceremonijos metu vyskupo Alberto buvo padėtas 1211 m. liepos 25 d.

Kas kartą atnaujinant Katedrą ji keitė savo išvaizdą, bet įvairių stilių junginys nepakenkė šių maldos namų monumentalumui. Vertos dėmesio yra choro kėdės, drožiniais papuoštos jų šoninių panelių vidinės plokštes, daugiau nei pusšimtis antkapių plokščių ir Baltijos perlas - Rygos Katedros šiaurinio įėjimo "Rojaus portalas" su Marijos karūnavimo atvaizdu. Atkreipkite dėmesį ir į vitražus, kurie į gotiškas langų angas įstatyti tik XIX a. pabaigoje, kai Istorijos ir senovės tyrinėtojų draugijos Katedros statybos skyrius 1885 m. pradėjo Rygos Katedros atnaujinimo darbus.

Rygos Katedra garsėja pasaulyje savo 1883-1884 m. įmonės „E.F.Walcker&Co“ pastatytais vargonais, kurie yra pripažinti vienais iš vertingiausių istorinių vargonų pasaulyje. Vargonai turi 124 registrus, 4 manualus ir pedalus, 6718 įvairaus dydžio ir iš įvairių medžiagų pagamintus vamzdelius. Vargonų pašventinimui Ferencas Listas sukūrė kompoziciją „Nun danket alle Got“.

Šventojo Petro bažnyčia

Aukščiausias Senosios Rygos bokštas priklauso 1209 m. pastatytai Šv. Petro bažnyčiai - iki pat Antrojo pasaulinio karo tai buvo aukščiausias medinis statinys Europoje (120,7 m). Į Šv. Petro bokštą yra net šešis kartus trenkęs žaibas! Paskutinį kartą įspūdingasis bokštas buvo sugriautas Antrojo pasaulinio karo pradžioje, 1941 m. birželio 29 d., kaip tik per Petrines.

Dabar Šv. Petro bažnyčios bokštas yra iš metalo, jo aukštis – 123,25 m, viduje įrengtas liftas, lankytojus pakeliantis į 72 m aukštyje esančią apžvalgos aikštelę. Bokšte yra laikrodis, tradiciškai turintis tik valandinę rodyklę; mušdamas valandas, jis penkis kartus per dieną sugroja dainos "Rīga dimd" ("Ryga dunda") melodiją.

Ypatinga ir Šv. Petro bažnyčios gaidžio istorija. Pirmasis gaidys ant bažnyčios bokšto „nutūpė“ 1491 m. Dabartinis Šv. Petro bažnyčios gaidys yra jau septintasis. Vėjo kryptį jis rodo nuo 1970 m. rugpjūčio 21 d., sveria 158 kg, jo ilgis nuo snapo iki uodegos – 210 cm, aukštis nuo skiauterės iki papilvės – 153 cm. Gaidžio konstrukcija sukurta iš vario pagrindo, padengto 0,07 mm storio aukso plokštelėmis.

Šventojo Jokūbo bažnyčia

Šv. Jokūbo katalikų katedra, esanti šalia Latvijos Respublikos Seimo pastato, pradėta statyti suteikiant jai ankstyvosios gotikos formas apie 1225 m.  Tiesa, istorikai nedrąsiai mano, kad pirmasis medinis pastatas šioje vietoje Turaidos lybių genties vado Kaupo įsakymu buvo pastatytas dar 1203 m. Kaupas padovanojo Šv. Grigaliaus perrašytą Šventąjį raštą ir pinigų maldos namų statybai. Deja, 1215 m. jie sudegė dideliame Rygos gaisre.

1225. m. Šv. Jokūbo bažnyčia buvo pirmą kartą paminėta dokumentuose, bet tikslūs maldos namų pastatymo metai nežinomi. Nežinomi ir juos statę meistrai. Ši palyginti nedidelė bažnyčia turi išraiškingą grakštų bokštą, geriau nei kiti išlaikiusį Rygos viduramžių bažnyčių bokštams būdingą piramidinę formą. Iš pradžių čia Dievui meldėsi ordino broliai, vėliau – katalikų parapijiečiai ir cistersų vienuolyno vienuolės (liaudis jį vadino giedančių mergelių vienuolynu), o 1522 m. Šv. Jokūbo ir Šv. Petro bažnyčiose perskaitytais pamokslais Rygoje buvo įvesta reformacija.

Švedų karalius Gustavas II Adolfas maldos namus pavertė švedų įgulos liuteronų bažnyčia, bet po 1710 m. Jokūbo bažnyčia buvo paversta rusų Karūnos bažnyčia. 1736 m. rugsėjį Jokūbo bažnyčioje pamokslavo Brolių vienybės arba hernhutiečių judėjimo pradininkas grafas Nikolajus Liudvikas von Zinzendorfas. Dabar Šv. Jokūbo bažnyčia yra Romos katalikų bažnyčios arkivyskupo katedra.

Sinagogos ir katedros

Peitavas gatvėje yra Rygos sinagoga. Tai vienintelė iš keturių Rygos Choralinių sinagogų, kurios 1941 m. liepos 4 d. nesudegino hitlerininkai. Jugendo stiliaus pastatas pastatytas 1905 m., dekoracijose panaudota Senovės Egipto tema. Karo metu sinagogoje buvo įrengtas sandėlys, o rytinė siena, kurioje buvo spinta su toros ritiniais, buvo uždengta, todėl ritiniai stebuklingai išliko.

Brīvības gatvės pradžioje prie Esplanados stovi Stačiatikių Kristaus gimimo katedra, pastatyta 1876-1884 m. laikotarpiu. Tarybiniais laikais joje buvo įrengtas planetariumas, „Mokslo rūmai“ ir viena iš tais laikais populiariausių kavinių „Dievo ausis“ („Dieva auss“), kurioje visada galėjai išvysti menininkus, muzikantus, poetus ir kitus "neteisingai mąstančius".

Vienas iš įdomiausių Rygos sakralinio turizmo objektų yra balti, didingi Rygos Grebenščikovo sentikių maldos namai Maskvos priemiestyje. Paauksuotą jų kupolą galima išvysti važiuojant Salų tiltu iš Pardaugavos į Rygos centrą. Pastato istorija prasidėjo 1760 m. – medinis sandėlys, kuriame iš pradžių buvo meldžiamasi, vėliau buvo perstatytas į mūrinį pastatą ir įgijo bizantiškų bruožų, o 1905-1906 m. pastatytas grakštus bokštas su paauksuotu „svogūnu“ suteikė pastatui jugendo stiliaus išvaizdą.

Grebenščikovo sentikių parapija yra didžiausia pasaulyje, iki šiol jai save priskiria apie 20000 žmonių, kurie tarnaudami Dievui tebesilaiko senų tradicijų ir gieda senovines giesmes. Maldos namuose yra turtinga XV-XIX a. ikonų, knygų ir rankraščių kolekcija.