A+
Beta

Folkloro šventė

Latvijoje labai gerbiamas folkloras ir senosios tradicijos. Apsilankymas Latvijoje šventės, kurioje dalyvauja folkloro kolektyvai, metu paliks ryškų įspūdį kiekvienam turistui.

  • Žemgalių šventė Tervetėje

Folkloru besidomintys žmonės tai daro nuoširdžiai ir iš tikrųjų. Tai ne tik savos programos demonstravimas ant scenos, bet ir gyvenimo būdas bei neatskiriama tapatybės dalis. Tai žavi. Tuo tarpu turistams, mėgstantiems fotografuoti ir įamžinti įvairioms tautoms būdingą koloritą, folkloro renginiai yra tikras atradimas. Tai ir malonus potyris ausims - tiek aistringas dainavimas, tiek džiugus klegesys lauko kavinėse arba palapinėse, kuriose buvimu kartu mėgaujasi ir šventės dalyviai, ir žiūrovai.

Folkloristai dažniausiai yra dvasingi ir įdomūs žmonės, turintys harmoningą požiūrį į gyvenimą ir puikiai išmanantys tautos tradicijas bei istoriją – pažintis ir pokalbiai su jais leis išvysti gyvenimą dar nuostabesniu rakursu. Didžiausias Baltijos regione Tarptautinis Folkloro festivalis „Baltica“ paeiliui vyksta vienoje iš trijų Baltijos šalių ir kas treji metai – Latvijoje. Paskutinis festivalis vyko 2009 m., kitas vyks 2012 m. Folkloro kolektyvai dalyvauja ir Dainų ir šokių šventėje bei mažesniuose folkloro festivaliuose įvairiuose Latvijos miestuose ir net valsčiuose.

Pavyzdžiui, kasmet trečiąjį spalio šeštadienį Alūksnės rajono Ziemerių valsčiaus Marinkalno kultūros namuose vyksta tradicinė kalbos ir folkloro šventė. Panašių renginių netrūksta ir kituose valsčiuose, kuriuose aktyviai veikia folkloro kolektyvai. Populiarus yra ir visoje Latvijoje vykstantis vaikų folkloro festivalis „Pulkā eimu, pulkā teku”.

Įdomių įspūdžių – nuo senovės Saulės mūšio inscenizacijos autentiška apranga su kardais iki etninio roko muzikos – galima pasisemti festivalyje „Baltijos saulė“, skirtame Saulės mūšiui atminti, rudens saulėgrįžai ir Baltijos vienybei. Šis festivalis vyksta Rygoje, Zakiusaloje, ir pritraukia daug jaunimo, folkloristų, istorijos entuziastų ir senovės kovų kolektyvų.

Antrąjį rugpjūčio šeštadienį Tervetėje prasideda Žemgalių šventė. Ten įrengiama senovinė stovykla, kur folkloro kolektyvai ir kovų klubai iš Latvijos, Lietuvos, Estijos, Baltarusijos, Rusijos ir Suomijos demonstruoja IX-XIII a. aplinką ir gyvenimo būdą, žemgalių ir kryžiuočių kovas. Dvi dienas tvyrant ypatingai atmosferai galima susitikti su įvairiais istorijos entuziastų klubais bei pačiam išmėginti senuosius amatus ir stebėti senovinius mūšius kardais.
Žemgalių šventė vyksta Tervetės gamtos parke, gavusiame Patraukliausių Europos turizmo vietovių EDEN apdovanojimą. Šį parką labai palankiai vertina ir užsienio svečiai.

Dalyvauti šventėse ir pažinti folklorą galima ir tradicinėse šventėse, pavyzdžiui, per Jonines, kurios Latvijoje švenčiamos birželio 23 d. Jau savaitę prieš šventę tiek didmiesčiuose, tiek mažuose valsčiuose, tiek prekybos centruose Jonines įsiūbuoja folkloro kolektyvai. Vis dėlto gyviausių įspūdžių suteikia Joninių šventimas kartu su kuria nors folkloro grupe.

Senovinę rusų šventę Maslenicą geriausia švęsti kartu su folkloro ansambliu iš Rygos "Iljinskaja piatnica". Neprarasdamas savo tapatybės, ansamblis organiškai įsitraukia į Latvijos folkloro gyvenimą, pavyzdžiui, tradiciniame kalėdiniame kelmo vilkimo renginyje aplink Senąją Rygą.

Tarp folkloristų yra daug dievturių – latviškos etninės religijos išpažinėjų. Folkloristai ir dievturiai puoselėja ir mėgina kuo pilniau restauruoti tokį Dievo supratimą, kuris, kitaip nei krikščionių mokymas, nėra paremtas Dievo bausmės baime - Dievas suvokiamas kaip meilės kupina visur esanti jėga. Vis dėlto tarp folkloristų yra ir daug krikščionių, ypač Latvijos rytinėje dalyje Latgaloje, kur senasis Dievo suvokimas yra harmoningai persipynęs su katalikiškomis tradicijomis.

Ir vakarinės dalies Kuržemės katalikiškame Suitų krašte susiformavo įdomios folkloro tradicijos. Vienas iš seniausių Latvijos folkloro ansamblių – „Suitu sievas“ („Suitų moteriškės“), pirmą kartą pradėjęs kartų muzikuoti dar 1924 m., garsus ne tik senoviniu burdono dainavimu, bet ir sąmojingomis apdainavimo dainomis ir kandžia, taiklia kalba. Puošnius dainininkių tautinius kostiumus dabina didžiosios segės (jų skersmuo siekia net 15 cm) ir ryškiaspalvės įdomiais raštais megztos kojinės. 2004 m. Alsungoje įvyko pirmasis tarptautinis Burdono festivalis, o 2010 m. gegužę – jau trečiasis. Suitų moteriškėms būdingas ėėėėėooooo dainavimas vadinamas moksliniu burdono terminu. Burdonas yra viena iš seniausių tradicinės daugiabalsės muzikos (tiek vokalinės, tiek instrumentinės) rūšių, kurios neįmanoma išmokti iš natų. Burdonas siekia dar ikikrikščioniškos kultūros laikus ir šiandien kaip dar gyva tradicija sutinkamas Baltijos šalyse, Balkanuose, Karpatuose, Gruzijoje ir Pirėnų pusiasalyje.