A+
Beta

Galimybė veikti drauge

Latvija yra ne tik maloni akiai – ši šalis siūlo prisijungti ir pačiam paragauti daugiakultūrio senų papročių ir amatų kokteilio. Norėtum pamatyti, kaip kalvis nukala sagtį? Patinka, kaip žmonės švenčia Lyguo šventę? Norėtum pasijusti viduramžių riterio kailyje? Nori savomis rankomis iškepti duonos arba išmėginti senų šokių žingsnius? Pirmyn!

  • Užsiėmimai puodžiaus dirbtuvėje, Ventspilio amatų namai
  • Ventspilio Pajūrio muziejus po atviru dangumi, Amatų diena
  • Ludzos amatininkų centras
  • Latgalos meno ir amatininkystės centro dirbiniai
  • Ventspilio amatų namai, Ventspilis
  • „Duonos muziejus“ – miltų malimas Agluonoje

Jei jums tektų viešėti Latvijoje Dainų ir šokių šventės, kurioje dalyvauja apie 80000 dalyvių, metu, arba apsilankyti Latvijos muziejuje po atviru dangumi pirmąjį birželio savaitgalį, kai į jame vykstančią mugę suvažiuoja tūkstančiai geriausių Latvijos liaudies dailiųjų amatų meistrų, nepamirštami ir ryškūs įspūdžiai garantuoti. Tačiau tai ne vieninteliai renginiai, kuriuos galima ne tik stebėti iš šalies, bet ir aktyviai į juos įsitraukti ir patiems savu kailiu patirti šventę, tradicijas ir senuosius amatus. Tai galima padaryti įvairiuose folkloro ir šokių festivaliuose, miestų šventėse, Latvijos Etnografinio muziejaus po atviru dangumi teminiuose renginiuose ir, žinoma, per tradicines šventes – Jonines, Užgavėnes, Velykas ir Kalėdas, kuomet daugelyje vietų vyksta įdomūs renginiai, mugės ir savo meistriškumą demonstruoja amatininkai.

Žvejų šventė

Kasmet antrąjį liepos šeštadienį Latvijos pajūrio kaimuose ir miestuose vyksta Jūros arba žvejų šventė. Tuomet galima varžytis žvejo bato metimo rungtyje, plaukti į pramogines išvykas jūroje ir pavalgyti gardžios žuvies, pašokti šventės šurmulyje ir pamatyti, kaip iš Jūros išlipa pats jos valdovas Neptūnas. Tuo tarpu kituose miestuose kasmet vyksta tradicinės miesto šventės. Jose taip pat būna visokiausių pramogų, kurias drąsiai galite išmėginti patys.

Viduramžių festivaliai

Latvijoje vyksta ir keletas viduramžių festivalių. Pavyzdžiui, Livonijos šventė „WENDENE 1378“ Cėsyse, ypatingai išsiskirianti lankytojų įsitraukimu į renginius, susijusius su Livonijos viduramžių istorija. Šventės lankytojai gali siųsti laiškus iš viduramžių, vadovaujami garsiausio Cėsių akmenkalio Matiaso Jansono mokytis iškalti akmenų svaidyklės sviedinį, perprasti viduramžių pilies skalbėjos amatą, užsidėti viduramžiškus šarvus ir, žinoma, įsitraukti į įvairius fizinius užsiėmimus – riterių kovas, šaudymo iš lanko varžybas ir kovinius žaidimus.
Viduramžių mūšius galima stebėti ir „Baltijos saulės“ festivalyje, vykstančiame Rygoje, Zakiusaloje. Jame būna visko – nuo etninio roko, Saulės mūšio inscenizacijos ir kautynių su kardais iki senovinių drabužių siuvimo ir matavimosi.

Daug įdomių nuotykių žada dalyvavimas beveik 1000 metų senumo praeities nuotaikomis dvelkianti kasmetinė Žiemgalių šventė, vykstanti antrąjį rugpjūčio šeštadienį Tervetėje, kur prieš 800 metų ant Tervetės piliakalnio stovėjo viena iš galingiausių Baltijos regione pilių. Šios šventės metu vyksta koncertai, mokomasi šokti senovinius šokius, demonstruojami amatai ir senovinės kovos bei mūšiai.

Savo šventę turi ne tik žiemgaliai, bet ir lybiai, maža finougrų grupės tautelė. Išgirsti šią beveik išnykusią kalbą, išvysti puošnius drabužius ir prisiminti senąsias lybių tradicijas galima Mazirbėje vykstančioje lybių šventėje. Tuo tarpu kitoje Latvijos pusėje, Latgaloje, latgaliečių krašto šventėje skamba visai kitokios dainos ir kalba.

Dainų ir šokių šventė

Unikalus savaitę trunkantis festivalis yra Visuotinė latvių Dainų ir šokių šventė, vykstanti kartą kas ketverius metus Rygoje. Tuomet į sostinę suplūsta tūkstančiai saviveiklos kolektyvų, liaudies dailiųjų amatų ir folkloro kuopelių iš visos Latvijos. Šios šventės metu vyksta tautinių mažumų festivalis „Latvijos vainikas“, kuriame savo tautai būdingas tradicijas, aprangą, dainas ir šokius demonstruoja įvairių Latvijoje gyvenančių tautų kolektyvai – iš viso apie 15 etninių bendrijų kolektyvų. Artimiausia Visuotinė latvių Dainų šventė vyks 2012 m., o 2010 m. vyko moksleivių Dainų ir šokių šventė, kurios programa buvo beveik tokia pat įvairi.

Senosios tradicijos

Latvijoje iki šiol gerbiamos senosios tradicijos, todėl plačiai švenčiamos ir senosios metinės šventės. Velykos, Lyguo (Joninės), Šv. Martynas, Kalėdos, Užgavėnės... Tomis dienomis visoje Latvijoje, o ypač Etnografiniame muziejuje po atviru dangumi Rygoje vyksta šioms šventėms skirti renginiai.

Nepamirštos ir kitų tautų tradicijos. Pavyzdžiui, gruodžio pabaigoje Latvijos žydai švenčia Chanukos šventę, o tradicinės atsisveikinimo su žiema persirengėlių eitynės vyksta pirmoje vasario pusėje per Užgavėnes (gavėnios išvakarėse), kurias Latvijos rusai švenčia kaip Maslenicą.

Tačiau tai ne vienintelės šventės ir vietos, kur galima visa tai patirti. Kone kiekvienuose svečių namuose ir kaimo turizmo sodybose jų šeimininkai siūlo galimybę dalyvauti kūrybinėje veikloje. Kas iš tiesų domisi Latvijos daugiakultūrėmis tradicijomis ir folkloru, tas tikrai ras sau įdomių staigmenų.