A+
Beta

I-ojo ir II-ojo pasaulinių karų paveldas

XX a. per Latviją praūžė du pasauliniai karai, palikę daug šio tragiško istorijos laikotarpio pėdsakų. Galima apžiūrėti ir atnaujintus apkasus, tikrus tankus, ir karių kapus bei koncentracijos stovyklos memorialą.

Karo muziejus

Išsamiau susipažinti su karo laikotarpiu Latvijoje galima ir Rygos centre – senamiesčio Parako bokšte įrengtame Karo muziejuje. „Apie tai, kuri pusė buvo teisi, ekspozicijos autoriai nekalba, atvirkščiai - žiūrovas skatinamas prieiti išvadą, kad nė viena iš abiejų okupacinių valdžių nebuvo teisi“, kalbėdami apie Antrąjį Pasaulinį karą pabrėžia muziejininkai.

Pagrindinis eksponatas pastarajam karui skirtose dviejose salėse yra Žmogus. Ginklai, dokumentai, manekenai yra tiktai priedas. Pritrenkiančiose fotografijose įamžinti belaisvių stovyklose iš bado mirštantys raudonarmiečiai, sušaudyti pasmerktos žydės, sutrikę į Raudonąją armiją pašauktųjų Latgalos berniukų veidai ir šiek tiek drąsesni latvių legiono naujokų žvilgsniai. Plati ekspozicija skirta ir Pirmajam pasauliniam karui. Vokietijai užpuolus Rusiją, caras leido sudaryti latvių šaulių batalionus, kurie vėliau faktiškai tapo naujosios Latvijos Respublikos armijos pagrindu.

I-ojo pasaulinio karo liudijimai

Dar senesnius – Pirmojo pasaulinio karo istorijos – liudijimus galima pamatyti Tyrelio pelkėje. Čia 1917 m. sausio 5 d. prasidėjo Kalėdų mūšiai, kurie truko šešias dienas (pagal senąjį kalendorių 1916 m. gruodžio 23-29 d.). Tai buvo didžiausia Rusijos karinė operacija Pirmajame pasauliniame kare, ypač tragiška latvių šauliams – jų žuvo penki tūkstančiai. Latvių šauliai pralaužė vokiečių įtvirtinimus ir išstūmė priešą iš pozicijų. Prie Kalėdų mūšių muziejaus Kulkosvaidininkų kalne yra atnaujinta vokiečių įtvirtinimų pylimo dalis. Pačiame muziejuje galima apžiūrėti ginklus, kareivių buities daiktus ir itin įdomų Tyrelio pelkės maketą, leidžiantį pamatyti tuometinį mūšio lauką.

II-ojo pasaulinio karo liudijimai

1944 ir 1945 m. įnirtingi mūšiai vyko Kuržemėje. Latvių legionieriai vokiečių armijos gretose čia kovėsi su Raudonąja armija – dažnai net prieš savo tautiečius. Daugelis vokiečių pusėje kariavo per prievartą, nes dezertyravus vokiečiai būtų susidoroję su artimaisiais, taip pat nemaža dalis kovotojų nenorėjo, kad pasikartotų kartą jau išgyventi Kraupieji bolševikų metai.

1945 m. gegužės 8 d. Planių dvare, trys kilometrai nuo Zantės, legiono ir Raudonosios armijos latvių šaulių vadai pasirašė kapituliacijos aktą. 1945 m. gegužės 7 d. čia, tarp Saldaus ir Kandavos, nuaidėjo vienos iš paskutiniųjų Antrojo pasaulinio karo salvių. Latvių legionieriai sudėjo ginklus (arba išėjo į mišką), ir tik tada Raudonoji armija galėjo laikyti save nugalėtoja.

Dabar Zantės valsčiuje ties buvusia fronto linija įkurtas unikalus Kuržemės tvirtovės muziejus. Jis yra visiškai privatus, sukurtas jo savininko Ilgvaro Brucio pastangomis. Nuo 2008 m. muziejus yra įtrauktas į Europos kultūros paveldo sąrašą. Brucis karo ir kitus istorinius liudijimus renka nuo vaikystės.  Čia yra atnaujinta karo laikų tranšėja ir karininkų bunkeris, kuriame vasarą turistai net gali pernakvoti. Muziejaus stenduose eksponuojami abiejų pasaulinių karų durtuvai, šautuvai, karininkų indai, nustatyti tikslūs visų eksponatų pavadinimai. Kiekvienai armijai įrengtas atskiras kambarys – vokiečiams, Raudonajai armijai, legionieriams ir šiuolaikinės Latvijos kariams. Viskas tikra, jokių butaforijų.

„Ši taurelė ir indeliai kiaušiniams buvo atrasti viename bunkeryje, turbūt iš jų latviškus Eier (kiaušinius) valgė koks nors vokiečių karininkas", nusišypso Brucis. Muziejaus lauko ekspozicijoje yra ir tankas „IS – Josifas Stalinas“, ir patranka. Vertingas radinys yra Kuržemėje numušto Raudonosios armijos lėktuvo IL-2 nuolaužos. Jose buvo rasti lakūno ir šaulio palaikai, kurie buvo palaidoti. „Kareivis lieka kareiviu, nesvarbu, kurioje armijoje jis kariavo, o žuvusius reikia palaidoti", pabrėžia Brucis.

Su Antrojo pasaulinio karo istorija galima susipažinti ir Morės mūšių muziejuje Siguldos krašte. Šioje vietoje driekėsi vadinamoji Siguldos linija, paskutinioji, ties kuria vokiečių karo pajėgos ir latvių legionieriai įnirtinguose mūšiuose gynė Rygą, kol naktį į 1944 m. spalio 6 d. atsitraukė. Muziejuje galima apžiūrėti Morės mūšių maketą, karo laikų daiktų kolekciją, ginklus, o ypatingas ekspozicijos pasididžiavimas yra tikras tarybinis tankas – garsusis T-34.

Salaspilio stovykla

Niūrus Antrojo pasaulinio karo palikimas yra netoli Rygos – tai nacių įrengta Salaspilio stovykla. 1941 ir 1942 m. joje buvo įkalinta apie 1000 žydų, čia netekusių gyvybės. Vėliau čia įkalino žmones, bendradarbiavusius su tarybiniu režimu, vokiečių armijos dezertyrus bei kriminalinius nusikaltėlius; tikra tragedija buvo ir daugybės šeimų deportacija iš Baltarusijos. Už partizanų rėmimą vokiečiai sudegino sodžius, o daugybę žmonių, įskaitant ir vaikus, išvežė į Salaspilio koncentracijos stovyklą. Istorikų apskaičiavimais Salaspilyje mirė apie 2000 žmonių, daugiausia dėl nežmoniškų sąlygų. Tarp jų buvo daugiau nei 600 vaikų. Jų atminimui buvusioje stovykloje pastatytas memorialinis ansamblis su daugybe įspūdingų skulptūrų – vienas iš didžiausių tokių paminklų kompleksų Europoje.

Karių kapai

Latvijoje yra ir daug karių kapų, kuriuose ilsisi abiejų pusių žuvusieji. Tukumo krašte Lestenėje yra latvių legionierių Brolių kapai, kur kartu buvo perlaidota apie 1000 karių iš visos Latvijos. Čia yra ir siena, kurioje išgraviruoti 11000 žuvusiųjų vardai. Centrinė kapų skulptūrinė figūra yra „Gimtinė – Motina – Latvija“.  Kaip jau buvo minėta, latviai vokiečių armijoje tarnavo ne savo valia. Į legioną ėmė prievarta, grasindami represijomis, be to, daugelis tikėjosi, kad vėliau su Sąjungininkų pagalba pavyks atgauti Latvijos nepriklausomybę. Hitlerio pergalė Europoje tikrai nebuvo legionierių tikslas.
Daug kur Latvijoje yra ir Raudonosios armijos broliški kapai, išlikę Pirmojo pasaulinio karo vokiečių karių kapai.

Įspūdingiausios karių kapinės yra 1936 m. pašventinti Brolių kapai Rygoje su centrine Motinos Latvijos skulptūrine figūra. Čia dega amžinoji ugnis ir ilsisi žuvusieji Pirmajame pasauliniame kare bei 1918-1920 m. laisvės kovose. Pirmieji kariai į žemės glėbį čia buvo paguldyti 1914 m.

Komplekso autorius – Karlis Zalė, sukūręs ir Laisvės paminklą Rygos centre. Būtent čia, Brolių kapuose, kasmet gegužės 8 d. Latvijos vyriausybės atstovai padeda gėles nacizmo sutriuškinimui Europoje pagerbti ir Antrojo pasaulinio karo aukoms atminti.