A+
Beta

Istorijos vingiai

  „Aš esu turtingas, man priklauso viskas, kas su manimi yra nutikę” – tokie yra latvių poeto Mario Čaklio žodžiai. Iš tikrųjų, Latvijos istorija yra turtinga ir  persisotinusi įvairių įvykių, belieka tik stebėtis, kaip Latvija vis dėlto išgyveno, kad dar išliko latvių tauta ir kalba, kad Latvija turi savo valstybę!

  • Rėzeknės pilies griuvėsiai
  • Photo: Aleksandrs Lebeds
  • Jelgavos pilies kapavietės
  • Araišių ežero pilis

Pasaulyje apie globalizaciją kalbama tik paskutiniais dešimtmečiais, tačiau Latvija tą patyrė jau daugiau nei 700 metų, kai dėl palankios geografinės padėties į Latvijos teritoriją kėsinosi visos kaimynystėje esančios galingos valdžios. Šios tapo priklausomos viena nuo kitos, o Latvija – nuo jų. Latvija visuomet buvo pasauliui svarbių įvykių epicentre, ji buvusi pavaldi ir vokiečiams, ir lenkams, ir švedams, ir rusams.  Kiekviena valdžia ateidavusi su savo tvarka ir  papročiais, tačiau šiaip ar taip Latvija tebeegzistavo, gyveno savo gyvenimą, iš kiekvienos kultūros paimdama tai, kas geriausia, taip tapdama viena iš labiausiai išsivysčiusių regiono šalių.

Senovė ir baltų gentys

Latvijos ir latvių tautos pirmieji tyrinėjimai byloja – prieš devynis tūkstančius metų prieš mūsų erą ištirpo Latvijos teritoriją dengę ledynai. Tuo metu pasirodė pirmieji gyventojai, o vėliau liko ir įsikūrė baltų gentys – latvių, lietuvių ir prūsų protėviai. Latvija buvo prekybos kryžkelėje, per didžiąją upę Dauguvą ėjo senasis ir visame pasaulyje garsus prekybos kelias nuo vikingų iki graikų. Apie baltų gyvenimą daugiau galima sužinoti ir šiomis dienomis, pavyzdžiui, Araišių ezerpilio muziejuje (Araišių ežero pilies muziejuje) – ežero salelėje rekonstruojama IX amžiaus senoji latgalių gyvenvietė.

Senovės baltų gentainiai (kuršiai, žiemgaliai, latgaliai, sėliai) visai nebuvo  taikingi žemdirbiai, tačiau pakankamai geri kariai ir jūrininkai. Pavyzdžiui, kuršiai, kurie gyveno Kuržemės pakrantėje, buvo laikomi pavojingesniais plėšikais už vikingus, ir ne veltui Danijos bažnyčioje galima perskaityti užrašą iš tolimojo IX – XIII amžiaus: „Dieve, saugok mus nuo maro, ugnies ir kuršių!”

Kristianizacija ir Livonijos laikotarpis

XII ir XIII amžiuje Latvijos teritoriją palaipsniui užkariavo kryžiuočiai, kurie kėsindamiesi į naujas žemes, stengėsi įvesti krikščionybę. Ilgiausiai riteriams priešinosi kuršiai ir žiemgaliai, bet nuo XIII amžiaus pabaigos valdžią užgrobė vokiečiai, pastatę mūrines pilis (puikus pavyzdys yra vizualiai įspūdinga Turaidos pilis), prie kurių įkūrė miestus. Užkariautose žemėse susidarė nauja šalių sąjunga – Livonija, kuri gyvavo iki XVI amžiaus vidurio, kuomet į Livoniją įsiveržė Rusijos caro Ivano Rūsčiojo kariuomenė, taip pat švedų ir danų armijos, o po šios kovos  Latvijos žemes pasiekė Lenkijos – Lietuvos valdovai.

Su jų sutikimu Kuržemėje ir Žiemgaloje  Kuržemės dvarininkai įkūrė naują valstybę  – Kuržemės hercogystę (1558 – 1582), kuri per visai trumpą gyvavimo laikotarpį tapo modernia Europos šalimi. Čia  buvo išvystyta manufaktūra, gaminamas metalas, ginklai, laivai ir vyko prekyba su visu pasauliu. Hercogas Jakobas Ketleris Kuržemės hercogystę pavertė kolonijine didžiąja valstybe, kuriai priklausė trys kolonijos – Gambija Afrikoje, Tobagas Centrinėje Amerikoje ir Eidsvolo geležies kasyklos Norvegijoje. Kuržemės hercogystės rezidencija įkurta Jelgavoje, hercogystės gyvavimo laikotarpiu Jelgavos pilis tapo unikalaus italų architekto Rastrelli (tas pats, kuris pastatė Žiemos pilį Sankt Peterburge) suprojektuota hercogų rezidencija, kurioje po Prancūzijos revoliucijos  savo dvare gyveno Prancūzijos karalius Luisas XVIII ir kur  vis dar lankomos  hercogų kapinės, kaip ir Rundalės pilis, kuri yra tikras rokoko ir baroko perlas.

Karų laikotarpis

1600-ieji metai Latvijos teritorijoje prasidėjo karu, badu ir maru. Švedų – lenkų kare po ilgos 21 metus trukusios pragaištingos kovos  Ryga ir Vidžemė pateko švedų valdžion. Po viso išgyvento karų siaubo gyventojai šį laikotarpį vadino „geraisiais švedų laikais”, ir Ryga tapo Švedijos didžiausiu miestu, nustūmusiu į šešėlį net Stokholmą.

Tačiau ramybė netruko ilgai, ir nepraėjus nei 100 metų, turtingą Rygą ir Latviją užkariavo lenkai, o taip pat ir rusai. Prasidėjo Šiaurės karas, 1701 metų mūšyje Rygoje prie Spilvės pievų į kovą įsitraukė pats Švedijos karalius Karolis XII, kuris kovos įkarštyje pametė batą... Švedai laimėjo, tačiau nenujautė, jog po devynerių metų jie bus prispausti pasiduoti jaunam ir energingam Rusijos carui Petrui I. Jis ne tik per Latviją ir Rygą atvėrė Rusijai kelius į Europą, beveik visiškai nuniokodamas Vidžemę, bet ir  paėmė sau už žmoną latvę – Kotryną I, kuri buvo Vidžemės mokytoja, Gliko įdukra ir vaikų auklė Marta Skvaronska. Tarp kitko, Rygoje (Palasto gatvėje 9) ir Liepojoje (Kungų gatvėje) yra vis dar išlikusių pastatų, kuriuose gyveno Petras I.

Rusijos imperija ir Pirmasis pasaulinis karas

XVIII amžiuje visa Latvijos teritorija palaipsniui buvo įtraukta į Rusijos imperiją, o XIX amžiuje ir XX amžiaus pradžioje Ryga tapo vienu iš didžiausių Rusijos  pramonės centrų. Tokius užmojus liudija, pavyzdžiui, faktas, kad pirmasis automobilis Rusijos imperijoje buvo pagamintas kaip tik Rygoje, fabrike „Russo-Balt”. Visa tai galite sužinoti apsilankę Rygos motorų muziejuje. Šį klestėjimą nutraukė Pirmasis pasaulinis karas. 1915 metais vokiečių armija užėmė Kuržemę ir du metus fronto linija įsitvirtino palei Dauguvą. Latviai atsigriebė suformuodami latvių šaulių batalioną, ir apie jų herojiškumą Ziemasvėtkų mūšiuose rašė pasaulio laikraščiai. Mūšio vietas galima apžiūrėti Luožmetėjų kalne(Kulkosvaidžių kalne), Tyrelių pelkėje. Tik 1917 metais vokiečių armijai pavyko užkariauti Rygą, tačiau ilgas karas buvo nualinęs abi kariaujančias puses – 1918 metais lapkričio 11 d. paskelbta karo pabaiga, tačiau tai nereiškė, jog karas Latvijoje baigėsi.

Latvijos valstybės paskelbimas

Pasinaudojusi istorine situacija, 1918 metais lapkričio 18 d. Latvija pasiskelbė nepriklausoma demokratine valstybe. Tačiau ne visiems tai buvo suprantama, todėl 1918 metais gruodį naujai sukurta Tarybų Rusija savos armijos pagalba perėmė valdžią Latvijoje, ir įgyvendino taip vadinamą „raudonąjį terorą”, per kelis mėnesius buvo nužudyta 5000 žmonių. 1919 metais gegužę prasidėjo Laisvės kovos prieš  bolševikus, kuriuos balandį sustabdė laikinosios vyriausybės sąjungininko von der Goltzo šalies perversmas.

Goltzo svajonė buvo įkurti vokiečių dvarininkijos hercogystę. Kad tai įgyvendintų, Latvijoje pradėjo „baltąjį terorą”. Cėsių mūšyje 1919 metais birželį latvių ir estų suvienytoms pajėgoms pavyko sumušti Goltzo armiją ir laikinoji vyriausybė laisvoje teritorijoje sustiprėjo prieš bolševikus. Tuo metu Goltzas neatsisakė savo planų, jis surado sąjungininką – pulkininką Bermontą – ir su naujai sukurta bermontininkų armija 1919 spalio 8 pradėjo puolimą prieš Rygą. Lapkričio 11 d. šauliai iš visos Latvijos išvarė iš Rygos bermontininkus, tačiau toliau tebesitęsė kovos dėl Latgalos  išlaisvinimo nuo bolševikų.  Karas Latvijoje baigėsi tik 1920 metais, jis užtruko 5 metus. Kinostudijoje „Cinevilla” yra galimybė apžiūrėti karo užmojus ir žmonių gyvenimo ritmą tuo laikotarpiu. Taip pat Karo muziejus siūlo įsijausti į latvių šaulių kailį, jus aprengs to meto uniformomis, papasakos apie Pirmąjį pasaulinį karą, ir bus galima pasimėgauti tikru latvių kareivių valgiu – rugine duona!

Latvijos laisvoji valstybė išgyveno spartų ekonominį pakilimą, buvo vykdoma tikra žemės reforma, atnaujinamos įmonės. Latvijos įmonininkai pasiekė didelių laimėjimų, pavyzdžiui Rygoje buvo pagamintas fotoaparatas „Minox“, kuris praėjusio amžiaus 30 metais buvo mažiausias fotoaparatas pasaulyje. 

Laisvės praradimas ir Antrasis pasaulinis karas

Deja jau po nepilnų 20 metų Latvija vėl pateko į didžiųjų valstybių interesų lauką. 1939 metais rugpjūčio 23 d. Vokietija ir SSRS pasirašė Ribentropo – Molotovo paktą, su slaptu papildomu protokolu, kuriame Latvija, Lietuva, Estija ir Suomija buvo įtrauktos į SSRS interesų zoną. SSRS ėmė nedelsdama veikti – jau spalį Latvijoje suformuotos Raudonosios armijos karinės bazės ir šalį paliko 60 000 baltvokiečių. 1940 metais birželio 17 d. Raudonoji armija okupavo Latvijos Respubliką. Buvo priimtas nutarimas dėl Latvijos priėmimo į SSRS, ir 1941 metais birželio 14 d. prasidėjo pirmoji masinė deportacija, kurios metu į  Rusijos tolimiausius regionus išsiųsta maždaug 20 000 žmonių.

1941 metais birželio 22 d. Vokietijos karo pajėgos užpuolė SSRS ir Latvijoje prasidėjo vokiečių okupacija. Jos metu buvo išnaikinti Latvijos žydai ir čigonai, suformuoti legionai, kuriuose, naudojant priespaudą, į  fašistinės Vokietijos armiją buvo pašaukti Latvijos gyventojai, priversti kovoti vokiečių pusėje. Taip pat tarybų armijos pusėje kovojo tūkstančiai latvių, kurie geriau būtų kovoję už nepriklausomą Latviją prieš abi didžiąsias jėgas, tačiau reikėjo kovoti kitų šalių armijose vienam prieš kitą – broliui prieš brolį, tėvui prieš sūnų. 1944 metais spalį tarybų karinės pajėgos užėmė Rygą. Tačiau iki pat karo pabaigos tarybų karinėms pajėgoms nepavyko paimti Latvijos vakarinio krašto Kuržemės. Pasibaigus karui, Latvijoje prasidėjo SSRS laikai.

Latvija SSRS sudėtyje

Prasidėjo kolchozų kūrimas, ir tam, kad skatintų  įstojimą į kolchozus ir sumažintų pasipriešinimo judėjimą, 1949 metais gegužės 25 dieną tarybų valdžia iš Latvijos į Sibirą deportavo 43 000 žmonių. Vietoj jų Latvijoje apgyvendino žmonių iš visos Rusijos – palaipsniui prasidėjo Latvijos rusinimas. Todėl Latvijos karinio turizmo mėgėjai patirs tikrą rojų, nes Latvija turi didelį Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų palikimą, kaip antai SSRS karinių pajėgų paliktas karines bazes, pavyzdžiui, Irbenės radiolokatorių, kuris yra vienas didžiausių Šiaurės Europoje, arba raketų šachtas.

Dainuojanti revoliucija

Aštuoniasdešimtaisiais metais, kad įveiktų SSSR ekonominį žlugimą, SSSR vadovas M. Gorbačiovas pradėjo „persitvarkymo“ („perestroikos“) ir „atvirumo“ politiką. Tai paskatino Latvijos nacionalinio atgimimo judėjimą, kurio tikslas buvo nepriklausomybės atkūrimas. 1988 metais buvo įkurtas Latvijos Tautos frontas, kuris 1990 metais laimėjo LTSR Aukščiausiosios tarybos rinkimuose ir gegužės 4 priėmė deklaraciją dėl Latvijos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo. Tačiau tarybų valdžia nenorėjo taip lengvai atsitraukti – 1991 metais prasidėjo barikadų metas – gyventojai iš visos Latvijos Rygoje ėjo ginti valstybinės reikšmės objektus. Tai yra tautos vieningumo metas, kurį mėgsta vadinti Dainuojančia revoliucija – Latvijai ir kitoms Baltijos valstybėms su tokiais pasipriešinimo, nenaudojant jėgos, metodais kaip Baltijos kelias, kai trijų Baltijos valstybių  gyventojai susikibo rankomis, sudarydami žmonių grandinę nuo Talino, per Rygą iki Vilniaus, sekėsi kovoti už savo nepriklausomybę. Kai po 1991 metų rugpjūčio pučo nesėkmės demokratinės jėgos perėmė valdžią Rusijoje, Latvijos Respublikos Aukščiausioji taryba paskelbė Latvijos Respubliką nepriklausoma valstybe.

Po nepriklausomybės atgavimo Latvija įstojo į NATO ir Europos Sąjungą.