Jūs esate čia

Istoriškai svarbūs dvarai ir pilys

Rygos, Rundalės, Cėsių, Turaidos, Bauskės ir kitos pilys suvaidino svarbų vaidmenį Latvijos, Baltijos ir Europos istorijoje. Seniau jos buvo kaip placdarmas vokiečių kryžiuočiams, naujesniais laikais prie pilių statybos rankas prikišo garsūs architektai ir meistrai iš visos Europos, palikdami ateities kartai garsių savo darbų.

Pirmąsias pilis Latvijos teritorijoje statė mūsų protėviai jau daugiau nei prieš 1000 metų, tiktai šie mediniai pastatai, tradiciškai statyti piliakalniuose neišliko. Araišiuose pagal kasinėjimo pavyzdžius yra iš naujo pastatyta latgalių ežero pilis, kokia ji buvo IX – X amžiuje. Lielvardėje pats savo rankomis viršaičio Uldeveno pilį pastatė menininkas Agris Liepinis, atvaizduodamas keletą senovės latvių pilių stilių.

Kitas pilių statybų „bumas“ prasidėjo kartu su vokiečių kryžiuočių atėjimu XII – XIII amžiuje. Šiuo laikotarpiu kryžiuočiai statė pirmąsias mūrines pilis kaip tvirtoves savo laimikiams saugoti.

Dauguma seniai pavirto griuvėsiais – Tervetėje, Ludzoje, Lielvardėje, Bauskėje, kitur, tačiau išliko gerokai paplatinta ir perstatyta Rygos pilis.

Tiesa, taip pat mažai kas beliko ir iš XIV amžiaus ordino pilies. Čia stovėjo rezidencija Livonijos ordino magistrams, Kuržemės ir Žiemgalos hercogams, lenkų generalgubernatoriams, carinės Rusijos valdžios organams, bet dabar, kaip ir pirmosios laisvos valstybės laikais, ši vėl yra Latvijos Valstybės prezidento pilis. Žiūrėdami į Švento Garo bokštą, atkreipkite dėmesį į vėliavą – jei prezidentas yra Latvijoje, bokšte pakelta standartinė, jei ne – nuleista, bet jei svečiuojasi užsienio vadovas, tuomet pakelta tos valstybės vėliava. Prie Rygos pilies galima stebėti garbės sargybos pasikeitimą, joje taip pat įsikūręs Nacionalinis istorijos muziejus ir Arzemių meno muziejus.

Cėsyjegalima apžiūrėti įspūdingus Livonijos ordino pilies griuvėsius, taip pat Turaidoje stūksančioje ordino pilyje įkurtas muziejus ir 38 metrų aukščio bokštas, kuriame kartą per metus vyksta bėgimo varžybos. Ventspilyje pastebimai perstatyta kadaise buvusi riterių pilis, čia yra muziejus ir skoninga kavinė.

Iš Tervetės riterių pilies liko tik griuvėsiai, bet dar garsus šios vietovės piliakalnis, ir tai, kad kartą čia stovėjusi žiemgalių pilis, kurią valdė viršaitis Namejas. Jo vardu pavadintą žiedą su žalčio vija mūsų dienomis nešioja dauguma latvių ir taip pat tokiais žiedais apsimaino per vestuves. Kare su kryžiuočiais žiemgaliai pralaimėjo ir prarado gimtinę – jie su Nameju priešakyje 1281 metais pabėgo Lietuvon į tremtį, nenorėdami gyventi užkariautojų valdžioje.

Latvijos pilys yra žymūs architektūros perlai. Pati garsiausia yra Rundalės pilis, kurią baroko ir rokoko stiliumi pagal Kuržemės hercogo užsakymą 1736 metais suprojektavo Rusijos rūmų architektas Rastrelli. Pilis atnaujinta, joje galima apžiūrėti fantastiškus lubų paveikslus, porceliano kolekcijas, antikos baldus, aplink pilį skleidžiasi prancūzų stiliaus sodas su beveik 3000 rožių rūšimis. Rundalės pilyje buvo rengiami Latvijos prezidentų priėmimai. Antrasis Rastrelli suprojektuotas darbas Latvijoje yra Jelgavos pilis, kurioje įvyko dabartinio Latvijos prezidento Valdžio Zaltero inauguracijos balius.

Jelgavos pilis garsi ir kita žymia asmenybe – XVIII-XIX amžiaus sandūroje čia po Prancūzijos Didžiosios revoliucijos pabėgėlių antplūdžio prieglobstį rado Prancūzijos karalius Liudvikas XVIII.

Su Latvijos pilimis ir dvarais susijęs dar vienas garsus vardas – baronas Miunhauzenas, garsusis pasakotojas, kuris šaudė į antis per kaminą, skrido ant patrankos ir, įklimpęs pelkėje, pats save už plaukų vilko į sausumą. Kaip ten bebūtų, Miunhauzeno gyvenimas Duntės dvare yra istorinis faktas. Gimęs Vaczemėje, tarnavęs Rusijos armijoje, gyvenęs Rygoje 1744 metais leitenantas Hieronymas Karlis Frydrichas fon Miunhauzenas susižiedavo su teisėjo ir barono fon Dunteno dukterimi Jakobine. Apie tai liudija įrašas Liepupės krašto Pernigelės bažnyčios knygoje, ir 46 metus trukusios santuokos gražiausios gyvenimo akimirkos patirtos būtent Duntėje.

Beveik visose pilyse įkurti muziejai su turtingais, senovę liudijančiais, veikalais, mėgstami ir viduramžių festivaliai, kur lankytojai tai pat gali išmėginti jėgas šaudydami lanku ir arbaletu, mest kirvį, sužinoti amatininkų paslapčių iš kalvių, puodžių ir kitų meistrų.

+

Naujoji Cėsių pilis

Cėsių pilies dvaro ponų gyvenamasis namas arba Naujoji pilis – valstybinės reikšmės architektūros paminklas – pastatytas XVIII a....
+

Jelgavos rūmai

Nuo tilto per Lielupę atsiveria vaizdas į didingus Jelgavos rūmus.Dabar čia įsikūręs Žemės ūkio universitetas, o seniau čia šeimininkavo...
+

Kuoknesės pilies griuvėsiai

1209 m. vyskupas Albertas buvusios senovės latvių medinės pilies vietoje liepė pastatyti mūrinę pilį.Šiaurės karo metu 1701 m....
Siguldas Jaunā pils un muižas komplekss
+

Siguldos viduramžių ir Naujoji pilis

Kalavijuočių ordinas Siguldos pilį pradėjo statyti 1207 m. Iš pradžių tai buvo Castellum tipo tvirtovė, bet po kalavijuočių sutriuškinimo...

Puslapiai

Paskutinis atnaujinimas: 
12.07.2014