A+
Beta

Jugendo stilius Liepojoje

Specialistai jau seniai pripažįsta, kad tikromis jugendo stiliaus architektūros vertybėmis gali didžiuotis ne tik Latvijos sostinė Ryga, bet ir trečias pagal dydį miestas Liepoja. Kaip tik šiame mieste išliko daugiausia medinės architektūros, namų laiptines neretai puošia graži sienų tapyba, o fasadus – medžio raižiniai.

  • Jugendo stilius Liepojoje
  • Jugendo stilius Liepojoje
  • Jugendo stilius Liepojoje
  • Jugendo stilius Liepojoje

Liepojos architektūroje jugendo stilius yra saikingas ir lakoniškas, jis harmoningai įsiliejęs į miesto užstatymą. Daugiausia jugendo stiliaus pastatų galima pamatyti Graudu, Dzintaru ir Liepu gatvėse.
Graudu gatvė didžiuojasi XX a. pradžioje pastatytais namais, kurių architektūroje matomi romantizmo, eklektikos ir jugendo stiliaus bruožai.
Visas Liepojos senamiestis gali didžiuotis unikalia aura, kurią rūpestingai išsaugojo mediniai ir mūriniai namai, iki mūsų dienų išlikę gyvenamaisiais namais. Liepojos svečiai, su nuoširdžiu pasigėrėjimu ir didžia pagarba vaikštinėdami siauromis grįstomis gatvelėmis ir po Baltijos jūros parko teritoriją, pripažįsta, kad Liepojos jugendo stilius yra romantiškas ir neskubus. Kaip tik todėl 2011 ir 2012 m. planuojama įgyvendinti daugybę Liepojos jugendo stiliaus tarptautinį atpažįstamumą skatinančių priemonių.

2003 m. iki gruodžio 15 d. Nyderlanduose, centrinėje Hagos bibliotekoje buvo galima apžiūrėti parodą "Jugendo stilius Latvijoje", kurioje pirmą kartą plačiai tarptautinei publikai buvo eksponuojama medžiaga apie antrojo pagal dydį Latvijos jugendo stiliaus miesto Liepojos architektūrą. Po to paroda iškeliavo į Berlyną, Badeną-Viurtembergą, Liepojos miestą partnerį Darmštatą ir kitus Vokietijos miestus, Taliną ir Maskvą.
Liepojos kaip jugendo stiliaus miesto populiarinimo idėja kilo iš šiemet įgyvendinto garsaus architekto Paulo Makso Berčio 170 m. jubiliejui skirto renginių ciklo. Vyriausiojo miesto architekto postą M. P. Berčis užėmė 1871-1902 m., šitaip įgijęs galimybę beveik vien savo nuožiūra kurti XIX a. pabaigos Liepojos architektūros veidą. Tuo metu plačiausiai atsiskleidė plytinė architektūra, kurią M. P. Berčis panaudojo tiek gyvenamųjų namų, tiek visuomeninių ir pramoninių pastatų projektuose, kartu įrodydamas, kad ir pramoniniams objektams galima suteikti gražų architektoninį pavidalą.

Architektūros gurmanai Liepojoje įvertins ir dar vieną savitą reiškinį – jugendo stiliaus apraiškas Rusijos imperijos Karinio uosto teritorijos pastatų apipavidalinime. Karinis uostas yra didžiausia istorinė karinė teritorija Baltijos šalyse, susiformavusi XIX-XX a. sandūroje. Karinis uostas yra nuostabi, paradoksali ir unikali vieta ne tik Latvijos, bet ir pasaulio istorijoje bei architektūroje. Šioje aplinkoje atsiskleidžia savita Rusijos karinės elegancijos ir tarybinių laikų militarizmo sąveika.