A+
Beta

Kuržemės pakrantė

Viena mažiausiai paliestų ir gražiausių Latvijos vietų, kur civilizacijos nesugadinta gamta persipina su poilsiautojų pamėgtais paplūdimiais ir šiuolaikiniais uostamiesčiais. Įdomūs gamtos objektai, saviti kultūros istorijos kraštai – visa tai yra Kuržemės pajūris.

  • Didžioji ir Mažoji jūros susitinka Kolkos rage
  • Photo: Dundagas TIC arhīvs
  • Kolkos švyturys saloje
  • Photo: Dundagas TIC arhīvs
  • Status Jūrkalnės krantas
  • Photo: Lauku ceļotājs
  • Kolkos ragas žiemą
  • Photo: Dundagas TIC arhīvs

Kuržemės pajūris – Baltijos jūros arba Didžiosios jūros pakrantė Latvijos vakaruose. Ilgą laiką čia buvo visiškai uždara teritorija, nes Kuržemės pakrante ėjo buvusios TSRS vakarinė siena, todėl ji buvo ypač griežtai saugoma ir militarizuota. Dėl to Kuržemės pajūris gali didžiuotis savo nepaliesta gamta. Šiuo metu jis yra vėl atviras visiems ir leidžia mėgautis savo žavesiu. Pasivaikščiojimai jūros krantu, ramus poilsis saulėtuose paplūdimiuose, gintaro rinkimas (vietiniai gyventojai patars kaip atskirti gintarą nuo kitų akmenukų), rūkytų žuvų ragavimas, burlenčių sporto ir kaitavimo malonumai... Visa tai siūlo Kuržemės pajūris.

Gamtos parkas ir nepaliesti paplūdimiai

Kuržemės pajūris prasideda Latvijos pietuose ties Nida. Nidos kaime yra ne tik neįprastas žvejų vienkiemis „Gaigalas“, kurio savininkai iš jūros išmestų daiktų sukūrė įdomią ekspoziciją aplink namą, bet ir Latvijai nebūdingas žvirgždo paplūdimys – 25 metrų pločio ir 0,5 metro aukščio natūralus žvirgždo pakrantės pylimas.

Nuo Nidos į šiaurę įsikūrusi Papė – senas žvejų kaimas, pasižymintis XIX a. pabaigos statiniais, ir Papės gamtos parkas. Jis įkurtas su Papės ežeru besiribojančiose teritorijose, kurios yra svarbios paukščių migracijai. Papės gamtos parke įrengti keli pažintiniai takai, paukščių stebėjimo bokšteliai. Papės ežero pievos - laukinių arklių ganyklos, kuriose laisvėje gyvena tarpanai ir netgi taurai.

Nuo Papės iki Liepojos besidriekiantis nepaliestas Kuržemės pajūris išsiskiria aukštais Jūrmalciemo kopagūbriais. Sakmė byloja, kad jais galima užlipti į dangų. Bernatai yra pats tolimiausias vakarinis Latvijos sausumos taškas. Smėlėtas Bernatų paplūdimys yra vasarotojų pamėgta poilsio vieta su daugybe kempingų ir svečių namų.

Vėjų miestas Liepoja

Kuržemės pajūrio perlu visiškai pagristai laikoma Liepoja – trečiasis pagal dydį Latvijos miestas, susikūręs ant 2 kilometrų pločio žemės ruožo tarp jūros ir Liepojos ežero. Liepoja vadinama vėjų miestu ir Latvijos roko muzikos sostine; kiekvieną vasarą joje vyksta didelis muzikos festivalis „Baltic Beach Party” ir roko festivalis „Fontain“, taip pat Liepoją mėgsta poilsiautojai ir menininkai.

Liepojoje yra ne tik plačių smėlėtų paplūdimių, bet ir įdomių kultūros istorijos objektų, išlikusių net nuo karo laikų. Liepoją supa nuo XIX a. išlikusi tvirtovių ir fortų sistema, o Liepojos šiaurėje yra atskiras miestelis Karuosta – buvęs karo uostas. Tai – turistų pamėgtas, unikalus karinių ir gynybinių statinių kompleksas prie Baltijos jūros. Nepamirštamų įspūdžių suteiks apsilankymas Karuostos kalėjime ir ypatingas pasiūlymas – naktis kalėjime.

Status jūros krantas

Vykstant iš Liepojos į šiaurę, šalia Liepojos – Ventspilio plento, netoli Medzės gerai matyti senasis Baltijos ledyninio ežero krantas – 30 metrų aukščio šlaitas, nuo kurio atsiveria vaizdingas Pajūrio žemumos kraštovaizdis. Netoli Paviluostos yra Grynių rezervatas – saugoma gamtos teritorija su į Raudonąją knygą įtraukto augalo tyrulinės erikos plotais.

Aktyvaus poilsio mėgėjų rojus – nedidelis Paviluostos miestelis. Kiekvieną vasarą jame apsistoja banglentininkai iš visos Latvijos, taip pat ir poilsiautojai, pamėgę laukinius Paviluostos paplūdimius ir mažojo uosto magiją – šviežiai parūkytą žuvį, galimybę patiems išplaukti į žvejybą ar šiaip paplaukioti jūroje. Paviluostos paplūdimyje už 100 metrų nuo kranto matyti ir didžiausias jūros akmuo Didžiojoje jūroje (Dižjūra).

Jūrkalnę turistai mėgsta dėl jos nepaprastos gamtos. Atkarpoje tarp Paviluostos ir Sarnatės yra įspūdingas gamtos darinys – status Baltijos jūros krantas (Baltijas jūras stāvkrasts). Tai beveik 20 m aukščio keliasdešimt kilometrų besidriekiantis skardis. Beje, netoli Jūrkalnės pastatytas ir ypatingas medinis tiltas per Ryvos upę su senu malūnu.

Aktyvus poilsis ir įdomios Ventspilio vietos

Kuržemės pajūrio šiaurės vakaruose yra įsikūręs dar vienas svarbus Latvijos uostas – Ventspilis. Patrauklus ir prižiūrimas miestas, kuriame yra daug poilsio bei lankytinų objektų ir paplūdimys, dar nuo 1999 m. besididžiuojantis Mėlynąja vėliava, liudijančia apie tarptautinius standartus atitinkančią vandens kokybę ir sutvarkyta aplinką.

Ventspilyje yra daug įdomių turizmo objektų, pvz., siaurasis geležinkelis ir Ventspilio pilis. Įdomus yra ir uosto promenadas, miestą paverčiantis viliojančiu kelionės tikslu. Daug dėmesio miestas skiria aktyviam poilsiui, todėl vasarą tokio poilsio mėgėjai turi puikią galimybę papramogauti Ventspilio nuotykių parke (Ventspils piedzīvojumu parks) ir Ventspilio vandens parke  (Ventspils akvaparks), o žiemos teikiamais malonumais galima mėgautis ant „Lemberga hūte“ kalno. Miestas puikiai tinka keliaujantiems su šeimomis.

Lyvių kraštas

Likusi Kuržemės pakrantės dalis iki Kolkos rago vietomis yra civilizacijos nepaliesta, o vietomis ją puošia įdomūs žvejų kaimeliai. Ovišragas (Ovišrags) garsėja seniausiu veikiančiu švyturiu Latvijoje, Mikeltuornio bokštas (Miķeļtornis) yra aukščiausias švyturys Baltijos šalyse, aštuntas pasaulyje pagal dydį Irbenės radioteleskopas, kuriame TSRS laikais buvo slaptas karinės kontržvalgybos centras.

Teritorija nuo Ovišių iki Kolkos vadinama Lyvių kraštu arba „Līvōd rānda“. Tai kultūrinės istorijos teritorija, kadaise apgyvendinta lyvių – finougrų tautos, kurios šiandien išlikę vos keli šimtai žmonių. Lyvių kraštas yra įdomus savo senais žvejų kaimeliais (Lielirbė, Košragas, Pitragas, Saunagas, kurie yra įtraukti į architektūros paminklų sąrašą), senosiomis tradicijomis, gardžia rūkyta žuvimi ir ramiu poilsiu tyliame pajūryje.

Kolkos ragas

Kuržemės pajūrio šiaurinis pakraštys įeina ir į Slyterės Nacionalinio parko teritoriją, tačiau vienas įdomiausių objektų yra Kolkos ragas  - didžiausias žemės iškyšulys Latvijoje, ties kuriuo Baltijos jūra susilieja su Rygos įlanka, sudarydama įspūdingus sūkurius, galinčius sukelti pavojų besimaudantiesiems. Kolkos ragas - unikali vieta, iš kurios jūroje galima pamatyti ir saulėtekį, ir saulėlydį. Čia – tikras rojus buriavimo mėgėjams, tačiau pavojinga vieta laivybai.

Dėl sudėtingų laivybos sąlygų prie Kolkos nuskendo ne vienas laivas, be to, iki šiol pasakojamos legendos apie piratus, kurie tyčia klaidindavo laivus tam, kad, šiems užplaukus ant seklumos, juos apiplėštų. Be to, batai nuo žuvusių jūreivių buvo nupjaunami su visomis kojomis. Ir dabar Kolkos rago akvatorijoje matyti daug nuskendusių burlaivių, nepaprastai traukiančių nardymo mėgėjus.