A+
Beta

Latvijos teatrai

Latviams patinka teatras; būti ne tik žiūrovais, bet taip pat ir patiems vaidinti – jei ne liaudiškame teatre, kuris veikia kiekvienoje didžiausioje gyvenvietėje, tai bent jau dalyvauti darbo kolektyvo Sporto žaidynėse arba Kalėdų vaidinime. Todėl „tikro teatro“ spektaklis latviui vis dar yra šventė, o populiarių aktorių – herojų Nr. 1 – pasirodymus scenoje ar už jos galima su susižavėjimu stebėti kaip pavyzdį.

Latvio sąmonėje žodis „režisierius” yra ypatingai svarus – tautos akyse teatro vadovo mintys buvo labiau vertinamos nei valstybės vadovo mintys. Ši teatro tradicija skirti režisieriaus asmenybei tokį didelį vaidmenį, kilo iš rusų mokyklos ir vis dar yra aktuali. Latvių teatras savo ruožtu iš vokiečių perėmė meilę dainuojamiesiems žaidimams su žaismingais pokštais, meilės kančiomis, žmonių išjuokimu ir didaktika, liaudies romansų dainavimu ir gera pabaiga.

Latvių teatras į Europos kultūros istoriją įrašytas kartu su poetės Aspazijos vardu – pjesės „Prarastos teisės” ir „Vaidelotė” yra vienas iš pirmųjų moterų teisių ir kovos už laisvę manifestų,  be to, pats faktas, kad moters parašyta pjesė gali sulaukti didelio pasisekimo, yra to laiko fenomenas. Šiandien Latvija didžiuojasi Naujuoju Rygos teatru, daugybės prestižinių Europos teatrų festivalių laureatu, kaip ir meniniu vadovu režisieriumi Alviu Hermaniu. Jo režisuoti spektakliai visuomet pavirsta kultūros įvykiu su rezonansu ne tik gimtinėje, kurioje bilietus į teatro trupės spektaklius išperka žaibiškai, bet ir Europoje. Maskvos Tautų teatre Alvis Hermanis už pastatytą spektaklį „Šukšino istorijos” gavo aukščiausią teatro meno įvertinimą – „Auksinę kaukę”. Jis yra įtrauktas į įvairius tarptautinius teatro meno projektus užsienyje, pavyzdžiui, Vienoje stato jau Ciuriche pasisekimą pelniusį spektaklį „Sūnūs”. Alvio Hermanio ir Naujojo Rygos teatro sėkmė slypi pasitelkiant bendražmogiškus, įžvalgų ir aistringumo inspiruotus dramaturginius metodus, kai aktoriaus meistriškai įvaldyta kūno kalba yra suprantama geriau nei žodžiai.

Savo ruožtu Michailo Čechovo Rygos Rusų teatras 2010 metais atidarė savo 128 sezoną ką tik rekonstruotame istoriniame pastate, kurį pripažįsta moderniausiu teatru Šiaurės Europoje. Rygos Rusų teatras yra seniausia profesionali rusų teatro trupė už Rusijos sienos. Rygiečių labiausiai vertinamus spektaklius ovacijomis įvertino ir daug patyrusi Maskvos, ir kitų Rusijos miestų publika, pripažįstanti, kad juos užburia Baltijos žavesys.

Latvijoje yra palyginti daug profesionalių teatro trupių, be to, teatrų su gerai apgalvotu repertuaru ir talentingais aktorių kolektyvais yra ne tik sostinėje, bet taip pat ir trijuose didžiausiuose miestuose – Daugpilyje (ten veikia ir rusų trupė), Liepojoje ir Valmieroje. Įdomu, kad būtent už Rygos esančių dramos teatrų nauji pastatymai ir aktoriai dažniausiai pretenduoja į aukščiausią nacionalinio teatro meno įvertinimą – „Spēlmaņu nakts” (Artistų naktis) apdovanojimą.

Verta žinoti, kad ruduo Latvijoje išsiskiria ne tik teatrų naujojo sezono atidarymo spektakliais, bet taip pat Tarptautiniu Naujojo teatro festivaliu „Homo Novus”, kuris žiūrovus ir šios srities žinovus tradiciškai nustebina nauja teatro koncepcija ir galimomis vystymosi kryptimis.