Jūs esate čia

Latviškos pirties kultūra

Latviui pirtis yra ne tik kūno higienos priežiūros vieta; pirtyje apsišvarina ne tik kūnas, bet ir siela, todėl Latvijoje nepamirštamais pirties ritualais galima pasimėgauti beveik kiekvienuose svečių namuose.

Dar užpraeito šimtmečio viduryje pirtis buvo kiekvienoje sodyboje, tiksliau, atokiausiajame jos kampelyje, nes šį nedidelį pastatą šeimyna naudodavo ne tik norėdami pasivanoti (arba tiesiog nusiprausti), bet ir tam, kad moteris ramybėje, tyloje ir niekieno netrukdoma galėtų gimdyti vaikus. Kai latvių namuose atsirado karštas vanduo ir vonia, atrodė, kad pirtis bus nebereikalinga, bet netrukus teko suvokti, kad, norint pasijausti švariam, tik kempinės ir muilo nepakanka. Būtini ir ypatingi pirties ritualai, valantys ne tik kūną, bet ir sielą.

Pirčių būna įvairių – klasikinių, kūrenamų malkomis, kuriose karštį palaiko akmenys, kaitinamų elektra arba saunų, kuriose sukrautiems akmenims greičiau tenka dekoratyvinis vaidmuo. Kaimuose kartais galima rasti ir senąją juodąją pirtį, kur akmenys sukrauti pačiame pirties centre, o po jais kūrenama ugnis, todėl patalpa būna pajuodusi nuo sodžių.

Latviai, taip pat kaip ir rusai, labiau mėgsta vadinamąsias garines pirtis, kuriose ant įkaitusių akmenų pilamas vanduo (akmenys karštu vandeniu apipilami tam, kad atsirastų garų ir oras pasidarytų drėgnas) ir vanojamasi vantomis (sušilęs prakaituojantis kūnas ritmiškai vanojamas įvairių lapinių medžių vantomis). Idealia temperatūra laikoma 86 laipsniai pagal Celsijų, tačiau prie tokios temperatūros kūnas turi priprasti, todėl pradedantieji ir pagyvenę žmonės pirties malonumais gali mėgautis ir gerokai žemesnėje temperatūroje. Yra vyrų, manančių, kad jei pirtyje nėra 100 laipsnių, tada tai anoks vanojimasis. Bet jei žmogus užsigrūdinęs, ant galvos – stora pirties kepurė, o ant rankų – pirštinės, kad vanojantis nedegtų pirštai, niekas to nedraudžia.

Vienintelis dalykas, be kurio pirtyje neapsieinama, tai galimybė staigiai atvėsti – idealu, jei šalia yra šaltas tvenkinys, baseinas ar bent jau galingas dušas. Staigus karščio ir šalčio kontrastas mankština kraujagysles, šitaip užgrūdindamas organizmą ir suteikdamas odai tvirtumo – tai ir yra taip vertinamas pirties poveikis.

Žinoma, sveikatai ir gerai savijautai toks pat svarbus mirusias odos ląsteles šalinantis geras prakaitavimas ir su aromaterapija derinamas šluotelių masažas (karštame ir drėgname ore šluotelės kvepia svaiginančiai!). Prie pirties malonumų priskiriamos įvairios grožio procedūros. Einant į pirtį reikės šiokių tokių paruošiamųjų darbų. Aišku, visų pirma, reikia pačios pirties – jos statybos reikalauja nemažų investicijų, nes pirtyje yra ne tik vieta su plautais ir sukrautais akmenimis, kur galima išsivanoti, bet ir poilsiui skirta patalpa, dušas bei baseinas su šaltu vandeniu ar netgi tvenkinys.

Jei visa tai jau yra, vanojimosi ritualui reikės vantų, kurias reikia ruošti vasarą visiems metams. Pačios populiariausios – beržo, ąžuolo, liepos ir kadagių šakelių vantos, tačiau tikrieji pirtininkai į pėrimui skirtas vantas deda įvairiausių augalų –sveikatai, aromatui bei energijai. Vasarą vanojamasi šviežiomis ką tik surištomis vantomis, žiemą – džiovintomis ir prieš vanojimąsi išmirkytomis. Vantomis vanotis galima ir pačiam, tačiau nuostabu, jei tave išvanoja geranoriškai nusiteikęs pirties bičiulis ar patyręs pirtininkas, išmanantis visas pėrimo, vėdinimo ir rimto vanojimo paslaptis. Vis tik prieš pradedant vanotis reikia kelis kartus pasikaitinti pirtyje, kad sukaistumėte, o paskui išeiti į lauką atvėsti, tačiau kūną prie tokių ekstremalių procedūrų reikia pratinti pamažu ir apgalvotai. O kaip žinoti, kada esi pakankamai įkaitęs, kad galėtum vanotis?

Sakoma tada, kai, sėdint ant plauto, nuo nosies galiuko varva prakaitas... Kai jau esi kartą nuvanotas ir įšokęs į tvenkinį, pailsėk ir užsiimk grožio procedūromis! Šveisk odą su parduotuvėje įsigytu ar paties paruoštu šveitikliu (latvės jų moka pagaminti iš pačių netikėčiausių produktų ir jų derinių), dėk molio kaukes, išsitrink medumi, kremais, losjonais, aromatiniais aliejais...

Daryk viską, kas padės pasijausti švariam ir švelniam kaip kūdikiui, arba nedaryk nieko – sėdėk apsivyniojęs rankšluosčiu ir mėgaukis. Tačiau pirtis latvio gyvenime vaidina dar vieną svarbų vaidmenį. Į pirtį einama tik su saviškiais – ne visada artimiausiais, bet bent jau su žmonėmis, su kuriais malonu būti ir kuriais pasitikima, nes kaip kitaip lipti nuogam ant plauto? Todėl, jei latvis tave kviečia į pirtį, žinok – jis tavimi pasitiki. Žinoma, jei gėdijiesi, gali apsimauti ir maudymosi kelnaites, bet pats pajausi, kad sintetika ir švarus kūnas nedera.

Paskutinis atnaujinimas: 
16.10.2014