A+
Beta

Lyvių kraštas

Tuščiausių Baltijos jūros pakrantėje paplūdimių, unikalių gamtos ir kultūros turtų, kelių amžių senumo lyvių žvejų kaimų rasite Lyvių krašte arba „Līvōd rānda” Šiaurės Kuržemėje - maždaug 50 kilometrų ilgio ruože prie Irbės sąsiaurio.

  • Lyvių kraštas
  • Photo: Dundagas TIC arhīvs

Lyviai, viena Baltijos regiono finougrų tautų, anksčiau buvo gana plačiai paplitę Latvijoje. Šiandien jų telikę vos 12 kaimų – Ovyšiai (Ovīši), Lūžnia (Lūžņa), Mikeltuornis (Miķeļtornis), Lielirbė (Lielirbe), Sykragas (Sīkrags), Mazirbė (Mazirbe), Košragas (Košrags), Pitragas (Pitrags), Saunagas (Saunags), Vaidė (Vaide), Kolka ir Melnsilas (Melnsils). Kad būtų išsaugota senoji lyvių kultūros aplinka bei žvejų kaimai ir nenuniokota gamta su smėlėtais paplūdimiais bei pušynais, 1991 m. lyvių kraštui suteiktas saugomos kultūros istorijos teritorijos statusas. O pati lyvių kultūra ypač įspūdingai atgimsta pirmą rugpjūčio savaitgalį, kai šios mažos tautos atstovai iš Latvijos ir viso pasaulio susirenka į Lyvių šventę Mazirbėje.

Uždara zona sovietų laikais

Lyvių kraštas ilgą laiką buvo uždara zona dėl dviejų priežasčių. Sovietų laikais čia buvo vakarinė didžiosios TSRS siena, ir pašaliniams asmenims čia įvažiuoti buvo draudžiama. Be to, čia driekėsi Slyterės gamtos draustinis. Dabar šis draustinis tapo Nacionaliniu parku, kuriame tarp griežto statuso zonų įrengti įdomūs gamtos pažinimo takai, dviračių maršrutai, apžvalgos bokštas ir įvairiausi dėmesio verti objektai. Šlyterės švyturys (Šlīteres bāka), Šlyterės Mėlynųjų kalnų skardis, Mazirbės laivų kapinės, Lyvių tautos namai Mazirbėje, Kolkos ragas, Irbenės radiolokatorius yra vietos, kurias verta aplankyti. O kaimo sodybos „Ūši”, esančios netoli Kolkos rago, šeimininkė Dženeta Marinska keliautojų grupėms pasiūlys pačios ruoštų tradicinių lyvių patiekalų – miežių kruopų košės (bukstiņbiezputra) ir ruginių miltų pyragaičių su bulvių ir morkų įdaru (sklandrauši).

Nepaprastą aurą turi seni žvejų kaimai Sykragas, Mazirbė, Košragas, Pitragas, Saunagas ir Vaidė, kurių struktūra taip ir nepasidavė šiuolaikinės statybos principams. Juose vis dar galima pasimėgauti sena lyvių kultūra ir tradicijomis. Unikali aplinka iš dalies išliko ir todėl, kad tarybiniais laikais valdžia, bijodama, jog žmonės žvejų laivais gali pabėgti iš Tarybų Sąjungos, pakrantėje ribodavo žvejybą. Todėl nenaudojami laivai patekdavo į laivų kapines prie Mazirbės, kur juos galima pamatyti dar ir šiandien. Pamačius senus miške stūksančius laivų griaučius, apima keistas jausmas. Mikeltuornio kaime galima apžiūrėti Mikelbaką (Miķeļbāka) švyturį, kurio aukštis siekia 62 metrus. Šis aukščiausias Baltijos šalyse švyturys buvo pastatytas 1884 m. Pakilę 277 laipteliais, 56 metrų aukštyje rasite įrengtą specialią apžvalgos aikštelę.

Nepaliesta gamta

Lyvių kraštas unikalus ir savo gamta. Daugiau nei 50 000 turistų per metus čia atvilioja „Šiaurės drėgnieji miškai” Baltijos ledyninio ežero senajame krante, skandinaviški vigų ir gūbrių labirintai, paukščių migracijos taškas Kolkos rage, Slyterės Nacionalinis parkas, Dižkalnų bei Rakupės (Raķupe) gamtos draustinis ir kitos saugomos gamtos teritorijos. Lyvių krante galima rasti unikalių, niekur kitur Latvijoje neaptinkamų 29 augalų ir 222 grybų rūšių, o miškuose vis dar gyvena didžiausias Latvijos vabalas – ūsuotis dailidė (Ergates faber). Čia gyvena ir Europoje nykstanti paukščių rūšis - kurtinys (Tetrao urogallus).

Nepaprastas traukos objektas - Kolkos ragas. Jį jau dabar galima laikyti Europos mąsto turizmo objektu. Per pastaruosius metus lyvių kraštą įvertino ir aktyvaus poilsio mėgėjai - banglentininkai, kaituotojai, turistai dviratininkai ir šiaurietiško vaikščiojimo atstovai, nes Kolkos rago pakrantė pasižymi tuo, kad čia nuolat pučia vėjas.

Didžiausias teleskopas Šiaurės Europoje

Keliaudami po lybių kraštą būtinai užsukite į Irbenę ir apžiūrėkite didžiausią Šiaurės Europoje radioteleskopą. Tarybiniais laikais jis buvo naudojamas karinei žvalgybai, o dabar pritaikytas moksliniams tikslams - tyrinėjama Saulė, tolimos žvaigždės, kosminė spinduliuotė. Ekskursantai turi galimybę į šį 32 metrų aukščio virš pušų viršūnių iškilusį bokštą dar ir pakilti. Bet dėl ekskursijos reikia susitarti iš anksto, skambinant Vitai Auziniai (Vitai Auziņa) telefonu 63682541. Tuo metu, kai veikia lokatorius, ekskursantams į bokštą pakilti neleidžiama ir būtina išjungti mobiliuosius telefonus bei kitus elektronikos įrenginius. Čia galima rasti papildomos informacijos apie Lyvių kraštą.