A+
Beta

Suitų kraštas

Vakarinėje Kuržemėje, Alsungos, Gudeniekų ir Jūrkalnės pusėje driekiasi vienas savotiškiausių kraštų ne tik Latvijoje, bet ir visame pasaulyje. Tai – savo etnografiniu unikalumu išsiskiriantis suitų kraštas.

  • Suitų kraštas
  • Suitai
  • Suitų kraštas
  • Suitai
  • Gudeniekų suitai
  • Suitų kraštas
  • Suitų mergaitė
  • Suitų karvės

Suitų kraštas yra unikalus Latvijos kultūros fenomenas, kuris jau keturis amžius tarsi katalikybės sala laikosi tarp aplink esančių liuteronų žemių. Šioje teritorijoje dėl galingos katalikų bažnyčios įtakos ir, sąveikaujant latvių, lybių, lenkų bei vokiečių kultūromis, susidarė ir išliko neįprasta kultūros aplinka ir identitetas. Todėl ne veltui 2009 m. suitų kultūros aplinka buvo įrašyta į UNESCO Pasaulio nematerialiojo kultūros paveldo sąrašą.

Iki XVII a. pradžios Kuržemės hercogystėje katalikybė buvo uždrausta, tačiau 1632 m. Alsungos krašto savininkas Johanas Ulrichas fon Šverinas perėjo į katalikų tikėjimą, ir apylinkių gyventojai buvo priversti iš liuteronų pavirsti katalikais. Tikėjimo karai buvo tokie negailestingi, kad 1637 m. pats Johanas Ulrichas fon Šverinas buvo nunuodytas. Vis dėlto kraštas naujojo tikėjimo neišsižadėjo. Kadangi aplink buvo vieni liuteronai, o suitams su kitatikiais nebuvo leidžiama tuoktis dar ir praeitame amžiuje, Alsungos krašte išliko tradicijos, kokių nėra kitur Latvijoje.

Išgirdus žodį „suitai”, kiekvienas latvis savo vaizduotėje mato puošnius etnografinius kostiumus dėvinčias dainininkes „Suitu sievas” („Suitų moterys”), kurios savo aštriu liežuviu ir savotišku senoviniu tęstiniu ēēēēēēēēēē-ōōōōō burdono daugiabalsiu dainavimu sugebėtų šmaikščiai apdainuoti bet ką, net ir šalies prezidentą. Šia dainavimo maniera „Suitu sievas” jau išgarsėjo visame pasaulyje. Šiandien istorinėje suitų teritorijoje tegyvena maždaug 2000 suitų kilmės žmonių.

Tačiau šis kraštas reiškia ne tik suitų moterų daugiabalsį dainavimą ir puošnius tautinius kostiumus ar tradicijas, savotišką mentalitetą, suitišką tarmę, turtingą dainų kraitį bei valgius, bet ir gebėjimą garbingai skleisti Latvijos vardą tarptautiniu mąstu. Suitų kraštas yra tarsi keliautojus pritraukiantis magnetas. Neįmanoma nesižavėti stataus Jūrkalnės kranto (Jūrkalnes stāvkrasts) šlaitais su į jūra virstančiomis pušimis, nesibaigiančiais smėlėtais paplūdimiais, ramiais ežerais, uogomis bei grybais turtingais miškais, vingiuotais žvyro keliais, laukų bei miškų vaizdais, senomis bažnyčiomis, pilimis bei dvarais, Jūrkalnės ir Alsungos užeigomis, „Suitu sievu” dainavimu, margais tautiniais kostiumais, keistomis tradicijomis ir savotiška suitų tarme.

Suitų kraštas yra išties daugialypis. Jame ką nors įdomaus ras kiekvienas. Šis kraštas vilioja ne tik gražia gamta, bet ir labai turtinga istorija bei plačiu tradicinės kultūros paveldu. Čia vis dar gyvuoja tai, kas kitur jau seniai pamiršta. Pavyzdžiui, vestuvių ar laidotuvių tradicijos. Nuo 2004 m. Alsungoje įvyko jau trys tarptautiniai burdono festivaliai, į kuriuos susirenka šiuo įprastu muzikinės notacijos raštu sunkiai užrašomu senoviniu stiliumi muzikuojantys atlikėjai iš Prancūzijos, Gruzijos, Vengrijos ir Estijos.

Pagrindinės Suitų krašto gyvenvietės yra vaizdingoji Alsunga su senovine Livonijos ordino pilimi, katalikų bažnyčia ir senųjų kuršių piliakalniu; Jūrkalne su įspūdingu stačiuoju Baltijos jūros krantu ir turistų pamėgtomis poilsiavietėmis prie jūros; Gudenieki, kur gamtos mėgėjams ir vaikams patiks vienas didžiausių grynųjų kadagynų Baltijos šalyse – Gudeniekų kadagynas, kur įkurtas gamtos draustinis, įrengti gamtos pažinimo takai ir informaciniai stendai. Draustinyje gyvena bebrai, yra daugialypiai paukščių pamėgti biotopai. Gali būti, kad jums pasiseks išvysti ir gerves.

Patirti šaunių nuotykių kviečia ir Alsungoje įkurta švilpikų ferma „Reģi”. Suitų krašte veikia ir du turizmo informacijos punktai: Alsungos bibliotekoje (tel. +371 63351343) ir Jūrkalnės valsčiaus tarybos pastate (tel. +371 63697131).