- Velykos — šiuo laikotarpiu Latvijoje, kaip ir visame pasaulyje, krikščionys švenčia Kristaus prisikėlimo šventę, o protėvių tradicijų puoselėtojai švenčia dar ir pavasario saulėgrįžą. Didysis Penktadienis, Pirmosios ir Antrosios Velykos Latvijoje yra oficialūs laisvadieniai.
- Gegužės 1 d. – Latvijos Respublikos Konstitucinio susirinkimo (Satversmes sapulces) diena, kai buvo patvirtinta Latvijos valstybės konstitucija. Gegužės 1 d. Latvijoje švenčiama ir Darbo šventė. Oficialus laisvadienis.
- Gegužės 4 d. – Latvijos Respublikos Nepriklausomybės deklaracijos paskelbimas. 1990 m. šią dieną parlamentas priėmė nutarimą, atvėrusį kelią į šalies nepriklausomybės atkūrimą. Oficialus laisvadienis.
- Motinos diena – pagerbiant ir sveikinant motinas, ji švenčiama kasmet antrą gegužės sekmadienį.
- Sekminės – krikščionys jas švenčia 50-ąją dieną po Velykų, ir jos paprastai yra tarp gegužės 10 d. ir birželio 13 d. Sekminės po Kalėdų bei Velykų yra trečia pagal svarbumą krikščionių šventė.
- Birželio 23 ir 24 d. – didžiausia latvių nacionalinė šventė. Birželio 23 d. – Lyguo (Līgo) vakaras, kai švenčiama vasaros saulėgrįža. Tai – trumpiausia vasaros naktis, kai kūrenami laužai, dainuojama, geriamas alus ir valgomas sūris. Drąsiausieji šokinėja per laužą. Reikšmingas vaisingumo ritualas poroms – mistinio paparčio žiedo ieškojimas. Birželio 24 d. švenčiamos Joninės (Jāņi). Šią dieną švenčiamas ir populiariausias vardadienis Latvijoje. Šios dvi Joninių dienos yra oficialūs laisvadieniai.
- Lapkričio 11 d. – Lačplešio diena. Per šią šventę pagerbiami kariai, kovoję už Latvijos laisvę. Šventė atsirado po 1919 m., kai jaunosios Latvijos armija apgynė Rygą nuo Bermonto vokiečių ir rusų kariuomenės.
- Lapkričio 18 d. – Latvijos Respublikos paskelbimo diena, kai 1918 m. dabartiniame Nacionaliniame teatre susirinko tautos atstovai ir paskelbė Latvijos valstybės nepriklausomybę. Oficialus laisvadienis.
- Gruodžio 24 d. – Kūčios. Gruodžio 25 ir 26 d. – pirma ir antra Kalėdų dienos. Krikščionys švenčia Jėzaus gimimą, o protėvių tradicijų puoselėtojai šiomis dienomis švenčia žiemos saulėgrįžą. Svarbus jos ritualas – vilkti ir paskui lauže sudeginti trinką, šitaip atsikratant viso per metus susikaupusio blogio. Kalėdos yra reikšminga šventė šeimai, kai susirenka jauni bei seni, keičiamasi dovanomis, o prie papuoštos eglutės sakomi eilėraščiai. Kūčios ir Kalėdos Latvijoje – laisvadieniai.
- Gruodžio 31 d. – Naujųjų išvakarės, kai palydimi Senieji ir sutinkami Naujieji metai. Naujųjų Metų sutikimas švenčiamas triukšmingai. Gruodžio 31 d. ir sausio 1 d. Latvijoje - laisvadieniai.
Latvijoje yra ir nemažai atminimo dienų, kai pusiau nuleistomis Latvijos valstybės vėliavomis ir gedulo juostomis pagerbiami už Latvijos valstybę žuvę kovotojai.
