Jūs esate čia

Žvejų kaimai

Latvijos žvejų kaimai – neįprasti savo architektonine statyba ir patrauklia kultūrine aplinka, kai kurie jau apleisti, bet kai kurie dar aktyviai funkcionuoja, juose gali patirti nuostabų pajūrio gyvenimo grožį, paragauti šviežiai džiovintos žuvies arba netgi patiems leistis į jūrą žvejoti.

Latvijos gyvenimas jau šimtmečius susijęs su jūra, ir per visą Latvijos pakrantę išsibarstę senieji žvejų kaimai. Kai kurie iš jų netgi pavirto į mažus uostamiesčius, bet kiti – čia tebestovi arba tapo buities muziejais.

Baltijos jūros pakrantės kaimai

Pačiuose Latvijos pakrantės pietuose yra išlikęs Kuržemės žvejų miestas Papė. Smėlio kopose išdygusios nedidelės žvejų sodybos, kuriose dar galima rasti senosios žvejybos reikmenų – valtis ir tinklus, o įdomiausia vietovė yra Papės Koninciemas. Tai yra savotiškas XIX amžiaus pabaigos pajūrio kaimas, kuris laikomas ir statybos paminklu.

Ten taip pat yra Latvijos Etnografinio buities muziejaus filialas „Vītolnieki ”, kur galima apžiūrėti senas žvejų trobas ir susipažinti su žvejų gyvenimu (telefonas: +371 63400332).

Tarp Papės ir Liepojos yra dar du įdomūs žvejų kaimai – Jūrmalciemas (Pajūrio kaimas) su aukščiausiomis kopomis Latvijoje ir Bernatai, kur jūra vis daugiau nuplauna pakrantės trobų, ir gali pamatyti kai kuriuos namus, virtusius pusiasaliais jūroje.

Tipiškas Kuržemės pajūrio žvejų kaimas yra Paviluosta, kuris jau išaugo kaip nedidelis miestelis. Viduramžiais Sakos upės žiotyse buvo veikiantis uostas, tačiau po Lenkų – švedų karo XVII amžiuje jis buvo užpiltas, ir uostas atgimė tik XIX amžiaus pabaigoje, kai vėl buvo pagilinta Sakos vaga. Paviluostos istorinė dalis yra Akgalas, kuris yra XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios užstatymo pavyzdys su ypatingu išplanavimu – kiekviena gatvė eina palei jūrą.

Paviluostos švarius paplūdimius, tylią gamtą, stiprų vėją yra pamėgę aktyvaus poilsio šalininkai – banglentininkai ir vandens slidininkai, tačiau ir kiti mėgsta šią vietą – sutvarkyta aplinka, galimybė pargauti žuvies ir patiems leistis į žvejybą. Apie senosios Paviluostos ir šios vietovės istoriją liudija įdomi ir unikali ekspozicija Paviluostos muziejuje, kuris įsikūręs miesto pirmajame mūriniame pastate – Luočių name prie pat jūros.

Lyvių kraštas

Visiškai kitokie žvejų kaimai yra Kuržemės pakrantės šiaurėje, senajame lyvių krašte arba "Līvōd rānda", kurį apgyvendino lyviai – finougrų tauta.Tai 12 kaimų, vienas už kitą gražesnių ir neįprastesnių. Pavyzdžiui, kadaise Ovišuose netgi buvo siaurojo geležinkelio galinė stotelė, šiame kaime yra keli apgyvendinti vienkiemiai, kurie žymūs savo senovine statyba ir ypatinga tvorų sistema. Tuo tarpu Lūžnia kažkada tęsėsi kelis kilometrus, šiame kaime kadaise netgi buvo statomi laivai. Mikeltornyje yra vienintelė iki mūsų dienų išlikusi lyvių kaimo smuklė ir aukščiausias Baltijoje Mikelio švyturys. Lielirbė kažkada buvo aktyvus ūkio centras, kuriame statė burlaivius, bet dabar virto tylia pakrante Irbės upės pakrantėje.

Viena iš seniausių lyvių gyvenviečių yra Sykragas, kuris dabar yra valstybinės reikšmės miesto statybos paminklas, taip pat Mazribė, kuri kažkada buvo labiausiai lyvių apgyvendinta vieta Kuržemėje, ir dabar išliko kaip lyvių kultūros centras. Miesto statybos paminklas taip pat yra ir Košragas, savo ruožtu Pitragas yra garsus tuo, jog aplinkui seklumose yra daug nugrimzdusių laivų, kurių liekanas audros dažnai išskalauja į krantą. Saunagas yra populiari vasarotojų poilsio vieta, šiame kaime išlikusios viduramžių laikų kapinės, o Vaidės kaimo „Purvziedu” namuose yra galimybė apžiūrėti vietinio miškininko Edgaro Hausmanio surinktą unikalią miško žvėrių ragų kolekciją (telefonas: +371 63244217).

Kuržemėspusiasalio tolimiausias šiaurinis taškas yra Kolka – senas lyvių žvejų kaimas, kuris Tarybų sąjungos laikais tapo vienu žymiausių žuvies perdirbimo centru Latvijoje. Taip pat ir dabar čia mėgstamos rūkytos žuvys, kurių nepeikia vasarą suvažiavę turistai ir poilsiautojai. Kolkoje „Zytarų” name įkurtas „Lyvių centras”, kur saugoma lyvių buities daiktų kolekcija. Paskutinis lyvių kaimas šiaurinėje Kuržemėje yra Melnsilas. Jame yra kelios senosios gyvenvietės, o Bakupytės krašte yra aukštos kopos, nuo kurių atsiveria gražus vaizdas į Kolkos ragą.

Kuržemės pajūrio kaimai

Ypatingai turtinga žvejų kaimų yra Rygos įlankos Kuržemės pakrantė. Roja yra senasis uostas, kuriuo naudojosi senieji vikingai, apie tai liudija jų kapavietės Rojos upės pakrantėse – taip vadinamos velnio valtys. Kuržemės hercogystės laikais Rojoje buvo statomi laivai, taip pat ir dabar Rojos uoste vyksta aktyvi veikla – žvejyba, krovinių pergabenimas, iš Rojos galima susitarti dėl laivo, plaukiančio į nuostabias Ronių salas Rygos įlankoje. Rojoje atsirado ir Jūros žvejybos muziejus, savo ruožtu Celtniekų gatvėje 5 galima apžiūrėti burlaivių modelių privačia kolekciją (+ 371 29234345).O plačiau apie poilsio galimybes Rojoje galite sužinoti Rojos turizmo informacijos centre Selgos gatvėje 33 (telefonas +371 63269594).

Kelyje nuo Rojos į Mesragą yra Kaltenė – mažas kaimelis, kuris garsus Kuržemei netipišku akmenuotu pajūriu ir tęsiasi kelis kilometrus. Savo ruožtu prie antrojo išraiškingiausio iškyšulio Latvijos pakrantėje – Mesrago – yra to paties pavadinimo kaimas su žvejybos ir jachtų uostu. Mesrage verčiamasi žuvų perdirbimu, o supelkėjusios pajūrio pievos yra garsi paukščių rinkimosi vieta Latvijos pakrantėje.

Kitas žvejų kaimas yra Engurė, kurios pavadinimas iš lyvių kalbos verčiamas kaip ungurių vieta. Populiari poilsio vieta su keliais kempingais jūros pakrantėje, jachtų uostas, kur galima buriuoti link Ronių salų, savo ruožtu tarp Engurės ir Mesrago, už kelių kilometrų nuo jūros, yra žuvų turtinga lagūna – trečias didžiausias Latvijoje Engurės ežeras, garsi paukščių perėjimo vieta. Todėl dalis ežero priklauso gamtinio rezervato zonai, gamtos bičiulių patogumui iškelti keli paukščių stebėjimo bokšteliai ir gamtos takai.

Tik 50 kilometrų nuo Rygos, Rygos jūros pietvakarių pakrantėje yra ištisa virtinė jaukių žvejų kaimų, kurie tapo populiariomis vasarotojų ir turistų poilsio vietomis. Rygos artumą, infrastruktūrą, tylą, smėlėtą paplūdimį, žalius pušynus – tai gali įvertinti kiekvienas. Kesterciemas, Plienciemas, Apšuciemas, Klapkalnciemas, Ragaciemas, Lapmežciemas (netoli Kanieris – turtingas žuvų ežeras su puikiomis žvejybos galimybėmis), Bigaunciemas – tai relaksavimas, grybavimas ir uogavimas, žvejojimas, meškeriojimas, žuvų rūkymas, šviežiai rūkytos žuvies turgeliai ir kiti malonumai jūros pakrantėje. Šiuose kaimuose yra svečių namai, kempingai, galimybė išsinuomoti vasarnamius.

Vidžemės pajūrio kaimai

Taip pat Rygos įlankos rytuose – Vidžemės pajūryje yra ne vienas vertas aplankyti žvejų kaimas. 40 kilometrų atstumu nuo Rygos yra Saulkrastai – mėgstama poilsio vieta, kuri susiformavo kelių žvejų kaimų gyvenvietėje. Saulkrastų centre įkurta gerai sutvarkyta plaukiojimo vieta, šalia Inčupės yra vienas iš gražiausių gamtos objektų – Baltoji kopa, kur iki pat Saulkrastų centro veda vaizdingasis „Saulrieta taka” (Saulėtekio takas), Saulkrastuose yra unikalus dviračių muziejus su vienintele senų dviračių kolekcija Latvijoje, keli restoranai ir kavinės.

Savo ruožtu menininkai ir fotografai pamėgo Zvejniekciemą (Žvejų kaimą) ir jo akmenuotą pakrantę. Šioje Saulkrastų dalyje yra pirmasis uostas Vidžemėje – Skultė, kuris šią akimirką yra didžiausias iš mažųjų Latvijos uostų.

O Vidžemės pakrantės šiaurinė dalis garsėja Salacgryva ir Ainažiais. Salacgryvos uoste perkraunama mediena, čia yra žvejybos ir jachtų uostas. Salacgryva yra labai populiari poilsio vieta su didžiuliu paplūdimiu, viešbučiais ir restoranais, kuriuose ant stalo patiekiamos vietinių žvejų sugautos žuvys. Savo ruožtu Ainažiai yra įdomus, tylus miestelis prie pat Estijos sienos.

Paskutinis atnaujinimas: 
18.12.2014