Naujoji Cėsių pilis

Dabartinį mastą Naujoji pilis įgijo po 1777 m., kai pilies dvarą įsigijo grafas Karlas Eberhardas fon Zyversas. Pilies išvaizda smarkiai pasikeitė po 1820-1830 m. perstatymo – masyvus viduramžių įtvirtinimų bokštas paaukštintas dviem mažesnio diametro aukštais, barokinės pastato formos pagrindiniuose fasaduose papildytos balkonais ir kolonomis.

Naujoji Cėsių pilis su neogotikinio stiliaus Lademacherio bokštu laikoma vienu iš pirmųjų eklektikos pavyzdžių Latvijos dvarų architektūroje. Grafų Zyversų giminė Naujojoje pilyje gyveno iki Pirmojo pasaulinio karo. 1918 m. pastatą savo žinion perėmus Latvijos armijai, iki 1940 m. jame buvo įsikūręs Latvijos armijos 8-ojo Daugpilio pėstininkų pulko štabas ir karininkų klubas. Po Antrojo pasaulinio karo pastate buvo įrengti butai, o 1949 m. Naujojoje pilyje įkurtas Cėsių istorijos ir meno muziejus.

Atlikus kruopštaus restauravimo darbus Naujoji Cėsių pilis atgavo savo XVIII a. pabaigos ir XIX a. architektoninį pilies dvaro ponų namo pavidalą.

Didžiajame salone restauruotas aukštos meninės vertės iš atminties pieštas rožių motyvo sieninės tapybos piešinys. Keliose pilies patalpose įrengtos interjero ekspozicijos su bydermejerio stiliaus baldais ir XIX a. meno kūriniais leidžia įsivaizduoti, kaip pilis galėjo atrodyti grafų Zyversų gyvenamuoju laikotarpiu.

Cėsių krašto istorinės ekspozicijos autoriai įgyvendino nelengvą uždavinį, mėgindami muziejaus kolekcijos eksponatais, senais piešiniais ir interaktyviomis programomis į pilies interjerą integruoti krašto istorijos fragmentus, atspindinčius Cėsių istoriją nuo seniausių laikų iki pat nepriklausomos Latvijos valstybės sukūrimo. Viršutiniuose pilies aukštuose įrengta konferencijų patalpa ir parodų salė.