Pasisemkite įkvėpimo ir leiskitės į aplinką tausojančius žygius ir važinėkite dviračiais – tyrinėkite Latvijos gamtą ir nacionalinius parkus.
Turtinga Latvijos gamta, didingi miškų kraštovaizdžiai ir žavinga pakrantė suteikia daugybę galimybių ekologiškoms, įdomioms ir jausmingoms kelionėms. Keliaudami po nepaliestus Latvijos kraštovaizdžius galite ne tik mėgautis jų grožiu, bet ir paremti gamtos išsaugojimo idėją, pasirinkdami žygius pėsčiomis ir dviračiais kaip tvarius keliavimo būdus.
Šiame straipsnyje paaiškinsime, kas yra ekologiškas mąstymas, papasakosime apie Latvijos gamtos turizmo kodeksą, pasidalysime patarimais, kaip organizuoti keliones, ir aprašysime keletą galimų ekologiškų nuotykių vietų – keturis Latvijos gamtos nacionalinius parkus.
Ekologiškas mąstymas ir kelionės
Kaip pajusti gamtą neprarandant jos tapatybės? Tai paprasta! Ekologiškos kelionės prasideda nuo apgalvoto požiūrio į viską, ką darote būdami gamtoje ir keliaudami. Tai ne tik atsakomybės jausmas, bet ir vertybių sistema, kuri įkvepia mus daryti daugiau ir geriau, kad išsaugotume Latvijos gamtą ateities kartoms. Ekologiškas mąstymas – tai ne apribojimas, o galimybė gyventi darnoje su gamta ir jos teikiamais ištekliais. Ekologiškas gyvenimas suteikia mums pojūtį, kad darome kažką svarbaus pasauliniu mastu, tai kas išliks – saugome įvairias pasaulio ekosistemas, kurias ilgainiui įvertins mūsų vaikai ir anūkai.
Latvijos gamtos turizmo kodeksas
Pagrindiniai Gamtos turisto elgesio kodekso principai: naudokis tuo, ką turi, gerbk ir suprask, netrukdyk, nekenk, naudokis taupiai, palik taip, kaip radai, pasiimk tai, ką atsinešei, keliauk saugiai. Kodeksas kaip vadovas skirtas visiems – keliautojams, gamtos stebėtojams, tyrinėtojams, poilsiautojams, uogautojams, grybautojams, aktyviems ar pasyviems lauko entuziastams. Atsisiųskite jį prieš keliaudami! Latvijos gamtos turtai – miškai, upės, ežerai, jūros pakrantės, pelkės, pievos ir kitos gamtos teritorijos – prieinami visiems, kurie gali įvertinti jų įvairovę, grožį, biologinę svarbą ir gerbti jų teisę egzistuoti. Mūsų bendra misija – saugoti ir palikti ateities kartoms gamtos vertybes – jos gyvuosius ir negyvuosius komponentus, ekosistemų vientisumą, biologinę įvairovę, kraštovaizdžio įvairovę ir aplinką, kurią sukuria žmogaus ir gamtos simbiozė. Šių sąveikų kultūrinis, istorinis ir ekologinis paveldas yra mūsų bendros atsakomybės užtikrinti tvarų gamtos naudojimą ir harmoningą žmogaus veiklos ir gamtos apsaugos pusiausvyrą pagrindas.
Trys aplinką tausojantys keliavimo būdai – žygiai pėsčiomis, dviračiais ir viešuoju transportu
Trys aplinką tausojantys keliavimo būdai – žygiai pėsčiomis, dviračiais ir viešuoju transportu – suteikia puikią galimybę mėgautis Latvijos grožiu ir tausoti aplinką. Viešojo transporto infrastruktūra gerai išvystyta ir leidžia greitai pasiekti bet kurį miestą ar regioną, iš kurio kelionę galite tęsti dviračiu ar pėsčiomis. Traukiniai pritaikyti gabenti dviračius, todėl jais galima lengvai pasiekti didžiuosius miestus ir atokias vietoves. Daugiau informacijos apie susisiekimą traukiniais, paskirties vietas ir dviračių transportą rasite Keleivinių traukinių interneto svetainėje. Šiuolaikiniais ir patogiais autobusais greitai nuvyksite į pasirinktą vietą, o kai kuriais, pavyzdžiui, „Lux Express“ ir „Ecolines“, galima gabenti ir dviračius.
Geriausias laikas žygiams Latvijoje – pavasaris ir vasara – pažymėtais, skirtingo sudėtingumo pėsčiųjų takais. Žygiai pėsčiomis leidžia mėgautis gamta ir jos ramybe miškuose, palei upes ar pakrantės takus.
Dviračiu galėsite tyrinėti ir miestus, ir kaimus, mėgautis turtinga gamta, istorinėmis vietomis ir kultūros paveldu. Dideliuose miestuose yra saugūs dviračių takeliai, o kaimuose galite važiuoti vaizdingais maršrutais per miškus ir pievas.
Kita vertus, viešasis transportas suteikia galimybę greitai ir lengvai pasiekti artimiausias lankytinas vietas ir yra puikus pasirinkimas tiems, kurie nori lengvai ir be vargo aplankyti įvairias vietas.
Latvijos nacionaliniai gamtos parkai
Latvijoje yra keturi puikūs nacionaliniai parkai – Gaujos, Kemerų, Slyterės ir Raznos. Kiekvienas iš jų ypatingas ir gamtos mylėtojams suteiks naudingos ir įvairios patirties.
Gaujos nacionalinis parkas
Gaujos nacionaliniame parke, didžiausiame ir gražiausiame Latvijos gamtos parke, keliautojų laukia ne tik puikūs pėsčiųjų takai, bet ir istorinės vietos, tokios kaip Turaidos pilis ir Cėsių senamiestis. Gaujos nacionaliniame parke susitinka gamtos grožis ir istorija, todėl keliautojai gali susipažinti ir su mišku, ir su jugendo stiliaus architektūros elementais. Vienas didžiausių parko pasididžiavimų – nuostabios smiltainio atodangos, uolos, uolienos ir urvai. Rausvi, auksiniai ir pilki smiltainiai susiformavo prieš 350–370 mln. metų. Nacionaliniame parke yra daugiau kaip 500 kultūros ir istorijos paminklų – piliakalnių, akmeninių pilių, bažnyčių, dvarų, vandens ir vėjo malūnų ir kitų lankytinų vietų. Būdami šio nacionalinio parko apylinkėse galite ne tik pasivaikščioti gamtos takais ar važiuoti dviračiu specialiai pažymėtais maršrutais, bet ir užsiimti kita veikla, pavyzdžiui, pakilti į orą vertikaliame vėjo tunelyje „Aerodium“ arba paplaukti valtimi Gaujos upe ir taip dar geriau pažinti Gaujos slėnį ir jo nepaliestus kraštovaizdžius.
Kemerių nacionalinis parkas
Kemerų nacionalinis parkas ypatingas tuo, kad ši teritorija palyginti nedaug paveikta žmogaus veiklos – čia daugiausia yra tik pakrantės žvejų kaimai ir kelios žemės ūkio paskirties teritorijos, o joje yra daug retų augalų ir gyvūnų rūšių, saugomų Latvijoje ir Europoje. Parke turistams siūlomi specialiai parengti maršrutai tiek su gidu, tiek asmeniniai. Populiariausias pažintinis takas yra Didysis Kemerų pelkės pėsčiųjų lieptas, tačiau yra ir kitų takų: Juodųjų alksnių pelkės pėsčiųjų tiltas ir miško takas prie „Miško namo“ („Meža māja“), Sluokos ežero takas, Žaliosios kopos takas, Kanierio piliakalnio pažintinis takas, Kanierio ežero nendrinis pėsčiųjų tiltas, Sieros tvenkinių pėsčiųjų tiltas Raganų pelkėje, Kupskalnų takas pakrantėje, taip pat Dundurių pievos, kuriose galima stebėti augaliją ir gyvūniją, ir Kanierio ežero paukščių stebėjimo bokštas, kuriame galima stebėti ežere gyvenančius paukščius.
Slyterės nacionalinis parkas
Slyterės nacionaliniame parke, esančiame Šiaurės Kuržemės pusiasalyje prie Baltijos jūros, galima rasti vietų, kurios visiškai atspindi, kaip atrodo nepaliesta gamta. Ši teritorija garsėja miškais, pakrantės kopomis ir retais biotopais. Keliautojai gali mėgautis ramybe vaizdinguose maršrutuose arba dviračių žygiuose Baltijos jūros pakrante. Lankytojų patogumui parke įrengti keli gamtos takai, dviračių, automobilių, valčių ir pėsčiųjų maršrutai. Iš apžvalgos bokštų galima stebėti gamtos ir kultūros istorijos įvairovę. Parke esantys Kuolkos rago pušų ir Ėvažų gamtos takai prieinami visiems, o Pėterežerio ir Slyterės gamtos takuose teks įveikti statesnes įkalnes. Baltijos jūros smėlėtos pakrantės puikiai tinka pasivaikščiojimams. Važiuokite dviračiais šiais maršrutais: siauruko taku nuo Mazirbės iki Sykrago, palei Dižjūr ir Mazjūr (Slyterės ratas). Patyrę irkluotojai būtinai bent kartą gyvenime turi nuplaukti iki Kuolkos švyturio. Labiausiai vertas dėmesio Pėterezero pažintinis takas su mediniais tilteliais, einančiais per pelkę ir šlapžemę. Slyterės nacionaliniame parke galima pamatyti Kuolkos ragą – vietą, kur susiduria dviejų jūrų – mažosios (Rygos įlankos) ir didžiosios (Baltijos jūros) – bangos, Slyterės švyturį ant Mėlynųjų kalnų skardžio ir kitus objektus.
Raznos nacionalinis parkas
Istorinis Latgalos regionas su jam būdingais piliakalniais, ežerais ir miškais, sodybomis ir bažnyčiomis, Raznos ežeras, vadinamas Latgalos jūra, ir gamtos įvairovė – svari priežastis aplankyti Raznos nacionalinį parką. Raznos nacionalinis parkas – tai vieta, kur galima pažinti Latgalos – Mėlynųjų ežerų krašto – gamtines ir kultūrines vertybes, mėgautis kraštovaizdžio grožiu, įvertinti latgalių svetingumą, išmokti per kartų kartas susiformavusių amatų įgūdžių ir tradicijų. Parke yra keletas ežerų, įskaitant didžiausią Latvijoje Raznos ežerą. Trečioji pagal aukštį Latvijos kalva Didysis Liepukalnas (Lielais Liepukalns), esanti Raznos nacionaliniame parke, išsiskiria Latvijos mastu įspūdingu santykiniu aukščiu – 86 m. Mėlynųjų ežerų kraštovaizdį galima apžvelgti iš 34 metrų aukščio apžvalgos bokšto. Kultūros paveldas – tai buvusių piliakalnių ir dvarų istorijos, Dievo namai, muziejai, amatų dirbtuvės ir tradicinis maistas. Raznos nacionalinio parko teritorijoje buvo keletas dvarų. Su kultūriniu ir istoriniu didikų palikimu galima susipažinti Lūznavos dvare.
Kaip pasiruošti kelionei
Norint pasiruošti ekologiškai ir aplinką tausojančiai kelionei, ją reikia kruopščiai suplanuoti. Pirmiausia, planuodami kelionės maršrutą, pasirinkite patogiausią keliavimo būdą ir įsitikinkite, kad pasirinktas maršrutas atitinka Jūsų pomėgius.
Keliaudami po Latviją apsilankykite vietos turizmo informacijos centruose, kuriuose rasite daug kokybiškos informacijos. Šiuose centruose ne tik pateikiami išsamūs žemėlapiai ir maršrutai, bet ir vertingi patarimai apie apgyvendinimo ir maitinimo galimybes. Latvijoje yra įvairių svečių namų ir stovyklaviečių, kuriose siūlomos patogios sąlygos dviratininkams ir keliaujantiems pėsčiomis. Galite rinktis nakvynę netoli kelionės maršruto esančiose vietose.
Latvija siūlo daugybę galimybių keliauti, artimai sąveikaujant su gamta ir jos vertybėmis. Nelengva pasiūlyti ką nors konkretaus, nes visi Latvijos „perlai“ yra išskirtiniai ir verti dėmesio. Jei norite sužinoti daugiau, apsilankykite „LatvijaTravel“ interneto svetainėje, kuri skirta kelionėms į Latviją padėti suplanuoti pagal visus biudžetus ir galimybes.
