Vidžemė tokia įvairi ir tiek daug čia lankytinų objektų – čia yra Gaujos nacionalinis parkas, akmenuota jūros pakrantė, gražūs buvę Livonijos ordino miestai ir pilys, taip pat įvairūs kultūros ir istorijos centrai, skirti susipažinti su istorija. Todėl ir žiemos metu Vidžemėje kiekvienas ras ką nors pagal savo skonį!
Zvartės uola ir pasivaikščiojimas po jos apylinkes būtų gera idėja poilsiui gamtoje bet kuriuo metų laiku. Zvartės uola yra viena iš vaizdingiausių smiltainio atodangų Amatos upės pakrantėje ir apskritai visame Gaujos nacionaliniame parke. Ji gražiai įsiterpia tarp miškų ir pievų. Uola ir jos apylinkės išties nuostabi vieta, kur galima pasisemti įkvėpimo iš magiškos, pirmapradės ir paslaptingos gamtos. Apie Zvartės uolą pasakojama įvairių pasakojimų. Pasakojama, kad senovėje čia rinkdavosi raganos, kurios šokdavo ir linksmindavosi, kol sugiedodavo pirmieji gaidžiai.
Dar viena graži vieta netoliese, kurią galima pamatyti ir žiemą, yra Kazu uola – apie 340 m ilgio, iki 15 m aukščio vaizdinga atodanga kairiajame upės krante, už kilometro link Raunos upės žiočių.
Alūksnė – vieta, kurioje galima kaip niekur kitur pajusti metų laikų ritmą, jos žavesys labiausiai išryškėja žiemą, kai ji tampa ne tik aukščiausiai esančiu, bet ir šalčiausiu Latvijos miestu. Romantiški pasivaikščiojimai apsnigtais Alūksnės parkais, kai jau įsižiebę žibintai, nukelia šimtmečiu atgal.
Žiemą leiskitės į žygį, aplankydami kultūros požiūriu turtingą Alūksnės dvaro parką, Alūksnės ežero apsuptą Pilies salą su apšviestu Pietiniu bokštu, Templiakalno parką su Šlovės šventykla – granitine rotonda kalvos viršūnėje. Templiakalno gatvės pėsčiųjų tiltas kiekvieną lygią valandą iki 22.00 val. sugroja romantišką melodiją, sukuriamas romantiškas garso ir šviesos performansas.
Žiema Alūksnėje taip pat turi savitą skonį. Jaukiose kavinėse galite pasimėgauti barmeno Ingaus Reizenbergo sumanytu šiltu žiemos gėrimu, kuriame obuolių sulčių ir viskio tandemas juntamas kaip švelniai saldus skonis, papildytas įvairių prieskonių aromato.
Reabilitacijos centro „Līgatne“ teritorijoje, 9 m gylyje po žeme, yra gerai įrengtas 2000 kvadratinių metrų ploto bunkeris, kurio buvimas buvo išslaptintas tik 2003 m. Jis buvo įrengtas praėjusio šimtmečio 9 deš. politinio ir valdžios elito reikmėms, jeigu būtų prireikę valdyti šalį branduolinio karo atveju. Dabar jis, tapęs lankytinu objektu, atviras kiekvienam besidominčiam. Su vadovu, lydinčiu į bunkerį, galima pamatyti, kaip buvo įrengta vieta, kurioje branduolinio karo atveju būtų slėpęsi sovietinės Latvijos vyriausybės atstovai – bunkeryje eksponuojami įvairūs planai, sovietmečio atributika ir istoriniai eksponatai.
Bunkeryje taip pat galima papietauti – tikroje sovietinio stiliaus valgykloje, kur valgomi patiekalai ir geriami gėrimai, primenantys sovietinius laikus. Įėjimas į bunkerį nemokamas, tačiau grupės su vadovu įleidžiamos tik bunkerio darbo valandomis, vieną kartą per valandą – ekskursijas būtina užsisakyti iš anksto.
Gulbenės–Alūksnės siaurojo geležinkelio linija nutiesta 1903 m. Iš pradžių buvusi daug ilgesnė, jungianti Pliavinias, Gulbenę, Alūksnę, Apę ir Valką, dabar ši linija yra tik 33 km, likusių iš buvusios 210 km linijos. Tai vienintelė Baltijos šalyse likusi siaurojo geležinkelio linija, kurios maršrutais vis dar reguliariai važinėja traukiniai. Tiek Alūksnėje, tiek Gulbenėje, prieš leidžiantis į kelionę išskirtine siaurąja linija, galima apžiūrėti su geležinkelio istorija susijusius lankytinus objektus.
Pavyzdžiui, Gulbenėje yra lokomotyvų depas – 20 a. buvęs būdingas depas su siaurojo ir plačiojo geležinkelio traukinių ir vagonų laikymo vieta, taip pat remonto dirbtuvėmis. Alūksnės siaurojo geležinkelio stotyje veikia muziejus, kuriame įrengta šiuolaikinė ekspozicija su multimedijos sprendimais, skirta Gulbenės–Alūksnės siaurojo geležinkelio linijai, galima susipažinti su šios vienintelės Latvijoje siaurojo geležinkelio linijos istorija,sužinoti geležinkelininkų paslapčių! Įdomu tai, kad Alūksnės siaurojo geležinkelio muziejus buvo pristatytas konkursui „SEGD Global Design Awards“, ir Latvijos dizaino biuro „H2E“ projektuota Alūksnės stotis gavo du apdovanojimus – 2019 m. „Global Design Awards“ garbės apdovanojimą ir pagrindinį prizą.
Vos už 7 kilometrų nuo Rūjienos, ant Rūjos upelio kranto, yra Kionių malūnas. Malūno pastatas, kuris matomas jau iš tolo, visiškai nepanašus į tradicinį malūną. Čia galėsite susipažinti su miltų malimo istorija ir savo akimis pamatyti, kaip senoviniais būdais apdorojama vilna. Seniausi Kionių malūno įrenginiai likę iš 18 a.
Malūną prieš maždaug 210 metų pastatė baronas Jemas fon Menzenkampfas, kuris čia šeimininkavo iki 1922 m. Šiandien svečius Kionių malūne visada pasitinka pati savininkė Mirdza Čakurė arba jos kolegė Marytė. Jos aprodo malūną, jo įrenginius ir papasakoja jo istoriją, todėl prieš vykstant į malūną reikėtų iš anksto užsisakyti ekskursiją. Malūno parduotuvėlėje prekiaujama įvairiais avių vilnos gaminiais, pavyzdžiui, antklodėmis ir pagalvėmis.
Gaizinkalnas yra aukščiausias Latvijos kalnas. Kalno absoliutus aukštis – 311,94 m virš jūros lygio. Įdomu tai, kad kalno pavadinimas kilęs iš žodžio „gaiszinis“, nes jis iki šiol laikomas patikimu orų prognozuotoju. Taip yra, kad jei kalną gaubia arba nuo jo kyla rūkas, ne vėliau kaip trečiąją dieną galima laukti kritulių. Žiemos sezono metu Gaizinkalnas tampa žiemos pramogų vieta – siūlomas slidinėjimas, snieglenčių ir rogučių sportas. Ant kalno taip pat yra įrangos nuomos punktas.
Kai žemės nepadengia sniegas, galima leistis į žygį Gaizinkalno taku – maždaug 2 km ilgio žiediniu taku, vedančiu per kalno viršūnę ir įeinančiu į kalno papėdėje esantį kelią. Takas yra pažymėtas, o kalno viršūnėje stovi didelė pavėsinė ir įrengti informaciniai stendai. Nuo kalno viršūnės atsiveria vaizdinga papėdė ir gretima apylinkė. Taku galima pasivaikščioti nemokamai.
Rauna yra gyvenvietė Latvijoje, Raunos upės slėnyje. Jau nuo 1-ojo tūkstantmečio prieš mūsų erą čia gyveno Baltijos suomiai, o apie 600-uosius metus Raunos apylinkėje atsirado latgaliai. Vėliau, 16 a., buvo pastatyta Raunos pilis, kurios griuvėsiai gerai išsilaikę iki šių dienų. Pirmojo Rygos arkivyskupo potvarkiu pilis pradėta statyti 1262 m. ir buvo viena pagrindinių arkivyskupo rezidencijų. 16 a. pradžioje pilis gerokai išsiplėtė, aplink ją išaugo galingas viduramžių miestas. 17 a. pabaigoje visi pilies bokštai buvo nugriauti, liko tik pagrindiniai pilies korpusai.
Šiandien Raunos pilies parke lankytojai gali pamatyti, kokio dydžio kadaise buvo pilis, taip pat pilies lankytojai gali pakilti į aukštą bokštą ir apžiūrėti kažkada buvusį viduramžių miestą. Dėl galimybės užkopti į bokštą turite iš anksto susisiekti su Raunos turizmo informacijos centru. Apžiūrėję pilį, galite nuvykti iki Raunos uolos iškyšulio – jis yra vos už poros kilometrų nuo Raunos centro, ant Raunos upės kranto. Raunos uolos iškyšulys yra išskirtinis poledynmečio gamtos objektas. Tai maždaug 3,5 m aukščio ir 17 m ilgio kalkakmenio darinys, susiformavęs per daugelį šimtmečių, vykstant kalcifikacijai, iš kalcio karbonato, esančio šaltinio vandenyje. Šaltinio vanduo, kuris plūsta iš uolos iškyšulio, didina ją ir šiandien.
Kupranugarių parke „Rakši“ galėsite patirti, koks jausmas jodinėti kupranugariu, paliesti alpakos kailį ir atsipalaiduoti, pasivaikščiojant po mišką su ištikimai lydinčia lama. Parke „Rakši“ yra daugiau nei 80 gyvybingų ir draugiškų gyvūnų, kuriuos galima pamaitinti iš rankos ir su kuriais galima nusifotografuoti. Kupranugarių parko „Rakši“ teritorijoje įsikūrusioje kavinėje „Camel Café“ galima paragauti skanių patiekalų.
Lankytinos vietos dar kartą įrodo, kokia įvairovė būdinga Vidžemei, kokių gamtos perlų yra šiame regione, – kaip ir tas faktas, kad dalis Vidžemės patenka į Gaujos nacionalinį parką. Vidžemė žavi visais metų laikais, bet kokiu oru – svarbiausia pasirinkti tinkamą lankymosi vietą kiekvienoje situacijoje!
